2015–2017 metai
Neakivaizdinės kinologų mokyklos VII laida
Kovo 16–17 vyko pavasario sesija.
Darbotvarkė
Spalio 27–28 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje vyks Neakivaizdinės kinologų mokyklos VII laidos rudens praktikumas.
Programa
Pavasario sesijos programa. 2016 m. kovo 9–10 d.
Žiemos sesija vyko 2015 m. gruodžio 18–19 d.
Gruodžio 18–19 d. Vilniuje vyko jaunųjų kinologų žiemos sesija – praktikumas. Mokiniai lankėsi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Kinologinės veiklos organizavimo skyriuje, kur susipažino su valstybinės sienos apsaugos darbinių šunų veikla – stebėjo, kaip vykdomas nusikaltėlio, valstybinės sienos pažeidėjo sulaikymas, kaip ieškoma narkotinių medžiagų ar draudžiamų daiktų, kokių tam reikia priemonių, kokie dresūros būdai pasirenkami. Jaunieji kinologai dalyvavo pradiniuose dresavimo mokymuose, bandė atskirti šuns gebėjimų priklausymą nuo veislės bei pagrindinių elgsenos sudėtinių dalių kaitą įvairiais amžiaus tarpsniais. Daug dėmesio skirta šuns pažinimui – įgimtiems ir įgytiems instinktams, insaitui (įžvalgai) bei žmogaus įtakai, formuojant norimas augintinio savybes.
Antroji praktikumo dalis vyko Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO tarptautinėje šunų parodoje „Vilniaus žiema 2015“ ir „Kalėdinė taurė 2015“. Tai buvo išskirtinė galimybė susipažinti su įvairių veislių šunų pristatymais ringuose, teisėjų, asistentų darbu. Mokiniai džiaugėsi netikėta proga pabendrauti su Airijos kinologų klubo prezidentu ir šunų elgsenos specialistu – jaunieji kinologai „užpylė“ svečią klausimais – domėjosi ne tik Airijoje paplitusiomis šunų veislėmis, jų elgsenos ypatumais, nagrinėjo konkrečius tarpusavio (šuns ir žmogaus) santykius, lygino įstatyminės bazės nuostatas Lietuvoje ir Airijoje.
Neakivaizdinės kinologų mokyklos VII laidos mokslai prasidėjo 2015 m. gegužės 27 d. Įžanginės sesijos metu mokiniai pristatė stojamuosius darbus (pagal pateiktas temas), didelį dėmesį skyrė saugiam ir pagarbiam bendravimui su augintiniu, atsakomybei, šuns gerovės supratimui, savanorystei bei pristatė savo kurtus filmukus. Taip pat lankėsi anglų kokerspanielių veislyne „Tema“.
Rudens sesija buvo skirta šuns ir žmogaus tarpusavio santykiams – ryšio kūrimui, bendravimui, auklėjimui. Pateiktos pirminės žinios apie pozityvią šuns dresūrą, užimtumą. Gyvai demonstruoti pagrindiniai pradedančiųjų mokytis šuniukų dresavimo principai.
Mokyklos vadovė Stasė Mameniškienė.
2014–2015 metai
Neakivaizdinės kinologų mokyklos VI laidaNeakivaizdinės kinologų mokyklos VII laida
Darbotvarkė
Spalio 27–28 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje vyks Neakivaizdinės kinologų mokyklos VII laidos rudens praktikumas.
Programa
Pavasario sesijos programa. 2016 m. kovo 9–10 d.
Gruodžio 18–19 d. Vilniuje vyko jaunųjų kinologų žiemos sesija – praktikumas. Mokiniai lankėsi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Kinologinės veiklos organizavimo skyriuje, kur susipažino su valstybinės sienos apsaugos darbinių šunų veikla – stebėjo, kaip vykdomas nusikaltėlio, valstybinės sienos pažeidėjo sulaikymas, kaip ieškoma narkotinių medžiagų ar draudžiamų daiktų, kokių tam reikia priemonių, kokie dresūros būdai pasirenkami. Jaunieji kinologai dalyvavo pradiniuose dresavimo mokymuose, bandė atskirti šuns gebėjimų priklausymą nuo veislės bei pagrindinių elgsenos sudėtinių dalių kaitą įvairiais amžiaus tarpsniais. Daug dėmesio skirta šuns pažinimui – įgimtiems ir įgytiems instinktams, insaitui (įžvalgai) bei žmogaus įtakai, formuojant norimas augintinio savybes.
Antroji praktikumo dalis vyko Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO tarptautinėje šunų parodoje „Vilniaus žiema 2015“ ir „Kalėdinė taurė 2015“. Tai buvo išskirtinė galimybė susipažinti su įvairių veislių šunų pristatymais ringuose, teisėjų, asistentų darbu. Mokiniai džiaugėsi netikėta proga pabendrauti su Airijos kinologų klubo prezidentu ir šunų elgsenos specialistu – jaunieji kinologai „užpylė“ svečią klausimais – domėjosi ne tik Airijoje paplitusiomis šunų veislėmis, jų elgsenos ypatumais, nagrinėjo konkrečius tarpusavio (šuns ir žmogaus) santykius, lygino įstatyminės bazės nuostatas Lietuvoje ir Airijoje.
Neakivaizdinės kinologų mokyklos VII laidos mokslai prasidėjo 2015 m. gegužės 27 d. Įžanginės sesijos metu mokiniai pristatė stojamuosius darbus (pagal pateiktas temas), didelį dėmesį skyrė saugiam ir pagarbiam bendravimui su augintiniu, atsakomybei, šuns gerovės supratimui, savanorystei bei pristatė savo kurtus filmukus. Taip pat lankėsi anglų kokerspanielių veislyne „Tema“.
Rudens sesija buvo skirta šuns ir žmogaus tarpusavio santykiams – ryšio kūrimui, bendravimui, auklėjimui. Pateiktos pirminės žinios apie pozityvią šuns dresūrą, užimtumą. Gyvai demonstruoti pagrindiniai pradedančiųjų mokytis šuniukų dresavimo principai.
Mokyklos vadovė Stasė Mameniškienė.
Žiemos sesija
Sesija vyko sausio 29–30 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre.
Viena iš svarbesnių šios sesijos veiklų – praktiniai užsiėmimai, kuriuos, pasitelkusi paklusnų „pacientą“ – auksaspalvį retriverį Rojų, vedė veterinarijos gydytoja-praktikė Daiva Strepetkaitė. D. Strepetkaitė mokė pastebėti pirmuosius sergančio šuns požymius, kuo skiriasi sveikas ir sergantis šuo, kaip teikti pirmąją veterinarinę pagalbą savo augintiniui esant sužeidimams ar lūžiams, augintiniui apsinuodijus, kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą ar širdies masažą. Be to, jaunieji kinologai susipažino su šuns kasdienine veterinarine priežiūra – ektoparazitų kontrole, mikrosporija, vidaus parazitais.
Antrąją sesijos dieną vyko seminaras „Kinologijos verslo specifika. Šunų etologinės problemos“. Seminarą vedė dešimties metų sėkmingo verslo patirtį sukaupę šunų elgsenos specialistai iš dresavimo mokyklos „Reksas“. Dauguma 6-os laidos kinologų – bebaigiantys bendrojo lavinimo mokyklas, universitetų, kolegijų studentai, tad jiems buvo labai svarbūs ir reikalingi patarimai sąžiningo ir sėkmingo verslo pradžiamoksliui, pateiktos galimo būsimo verslo idėjos. „Didžiausią dėmesį reikėtų skirti klientui, kokybiškai paslaugai, asmeninėms kompetencijoms, nuolatiniam savo žinių atnaujinimui – niekada neskubėti imti pinigų, pirmiausia įrodyti savo sukurtos įmonės išskirtinumą, reikalingumą ir paslaugos kokybę“, – mokė kinologas Jonas Valančius.
Kita seminaro dalis buvo skirta kinologijai ir paauglių sveikatingumui bei šunų kūno kalbos skaitymui. Pastarąją temą papildė dresavimo mokyklos „auklėtiniai“ – šibainu veislės Aikas, spanielis Atas ir šios mokyklos „pirmokė“ pamestinukė Audra. Mokiniams buvo sudaryta galimybė ne tik stebėti, bet ir patiems dalyvauti kuriant įvairias šunų tarpusavio elgsenos situacijas, leidžiančias atskleisti gyvūnų gebėjimą socializuotis ir konkrečiai veislei būdingas darbines savybes. Seminaro metu pristatyta įdomi ir nauja tema apie aromoterapiją, kuri pasitelkiama geros šuns savijautos profilaktikai bei masažams po stresinių situacijų, traumų ar periodiškai kartojantis skausmui.
Pavasario sesija numatyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje. Kinologai, vadovaujami Neakivaizdinės kinologų mokyklos mokslinės vadovės prof. Jūratės Šiugždaitės bei akademijos dėstytojų, akademijos laboratorijose mokysis atpažinti įvairias parazitines šunų ligas, atliks mikrobiologijos, fiziologijos, anatomijos praktinius darbus.
Neakivaizdinės kinologų mokyklos vadovė Stasė Mameniškienė
Pavasario praktikumas
Praktikumas vyko kovo 3 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje.
Jaunieji kinologai visada maloniai laukiami ir sutinkami šioje aukštojoje mokykloje. VI laidoje mokosi net keli 11–12 klasių mokiniai, todėl pirmiausia su jais susitiko LSMU priėmimo komisijos pirmininkė dr. Marija Stankevičienė. Ji patarė, kokią specialybę būtų tinkamiausia pasirinkti kinologams, be to, atkreipė dėmesį į pasikeitusias stojimo sąlygas. Dalis kinologų mokyklos absolventų jau yra pasirinkę ir sėkmingai baigę veterinarijos gydytojo specialybės studijas, o keturi šios laidos mokiniai šiuo metu yra I–III kurso studentai. Dr. Marija Stankevičienė pasidžiaugė, kad mokiniai, baigę Neakivaizdinę kinologų mokyklą, yra motyvuoti ir pažangūs LSMU Veterinarijos akademijos studentai.
Pavasario praktikumas buvo skirtas temų, dėstytų ankstesnėse sesijose, praktiniams užsiėmimams. Dr. Mindaugo Šarkūno, Užkrečiamųjų ligų katedros docento, vestame užsiėmime mokiniai galėjo praktiškai susipažinti su labiausiai tarp mėsėdžių gyvūnų paplitusia zoonoze – toksokoroze. Pristatyta šios ligos diagnostika, atsiradimo priežastys, rizikos veiksniai, simptomai. Didelis dėmesys skirtas ir odos parazitams, pavojams jais užsikrėsti, gydymu, profilaktika.
Dr. Gintaras Zamokas, didelę praktinę patirtį sukaupęs Neužkrečiamųjų ligų katedros docentas, su kinologais diskutavo apie pavojingiausias ligas – leptospirozę ir pasiutligę. Jis pasidžiaugė, kad dėl šiuolaikinių medicinos mokslo pasiekimų tyrimų srityje (magnetinio rezonanso, specializuotų kraujo tyrimų) pastaruoju metu Lietuvoje šių ligų situacija suvaldyta ir gana rami. Dr. G. Zamokas atsakė į mokinių klausimus apie šunų auginimo ir mitybos ypatumus, egzogenines ir endogenines alergijas, ėdesio, įvairių priedų netoleravimą, augalų sukeliamas alergijas bei jų diagnozavimą.
Antroje praktikumo dalyje prof. Jūratė Šiugždaitė vedė laboratorinį darbą „Šunų bakterinių ligų sukėlėjų laboratorinė diagnostika“. Mokiniai turėjo galimybę patys atlikti mikroorganizmų (bacilų, stafilokokų, grybų) mikroskopiją ir įgauti mikroskopavimo įgūdžių, susipažinti su mikroorganizmų tyrimo metodika, išmokti pasiruošti ekologiškos aplinkos mėginius bei pateiktuose mėginiuose rasti ir atpažinti įvairių formų bakterijas. Paskutinis praktinis užsiėmimas – „Šuns griaučių sistema“, kurį vedė Anatomijos ir fiziologijos katedros profesorė dr. Ingrida Monkevičienė, iš mokinių pareikalavo prisiminti mokyklines anatomijos žinias ir jas pritaikyti atliekant individualias užduotis – iš tam tikrų šuns griaučių dalių „sukurti“ priekinę bei užpakalinę galūnes, kaukolę. Naudodamiesi gausia anatomine medžiaga mokiniai turėjo galimybę praktiškai palyginti žmogaus ir šuns griaučius, nustatyti esminius skirtumus, sužinoti kaulų atliekamas funkcijas. Užsiėmimo pabaigoje mokiniai apžiūrėjo anatomijos muziejų, kuriame sukaupta gausi studijoms reikalinga anatominė medžiaga.
Neakivaizdinės kinologų mokyklos vadovė Stasė Mameniškienė.
Programa
VI laidos baigiamoji sesija
Baigiamoji sesija vyko balandžio 29–30 dienomis.
Jos metu mokiniai pristatė baigiamuosius darbus pasirinktomis temomis.
Jaunųjų kinologų darbai dalykiški, originalūs, remtasi sava patirtimi, pastebėjimais, potyriais. Išsiskyrė keletas įdomių, stropiai parengtų darbų. Rasos Zozaitės darbe „Šunys – pašto ženkluose“ originaliai pateikti Lietuvos ir pasaulio filatelijos pavyzdžiai ir jų analizė. Aurelija Jeleniauskaitė savo darbe „Šunų vedlių pritaikymas ir problematika“ atkreipė dėmesį į šunų vedlių rengimo ir pritaikymo svarbą. Deja, Lietuvoje dėl lėšų stokos tokios patirties dar nėra. Šunys vedliai populiariausi ir dažniausiai į pagalbą pasitelkiami Anglijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Vedliais pasirenkami draugiški, ramūs, ištikimi šunys: pirmiausiai – Labradoro ir auksaspalviai retriveriai, trečioje vietoje – vokiečių aviganiai.
Viktorija Gončarova, pratęsdama Aurelijos mintį, aptarė artimą šuns ir žmogaus ryšį, terapijos reikšmę gydant depresiją. Skaistė Svidraitė ir Ričardas Kasjanenko, aktyvūs gyvūnų prieglaudų savanoriai, išgelbėję ne vieną gyvybę, dalinosi sukaupta didele darbo šioje srityje patirtimi. Filosofiškas, jautrus ir aktualus Gretos Pupelytės darbas „Šuo – visuomenės tarnautojas“. Deimantė Kopustaitė apžvelgė dvejus mokslo metus kinologų mokykloje: įgytų žinių svarbą, išsipildžiusius lūkesčius, teigiamai vertino įgytas žinias, naujas patirtis.
Dalis mokinių kaip atsiskaitymo formą pasirinko egzaminą. Geriausiais balais įvertinta Paulina Petrauskaitė, Grėta Tičkūnaitė, Jovita Grigelytė, Brigita Savanevskytė, Ignas Dabužinskas. Tai aktyvūs, kryptingai dirbantys, sumanūs, dalyvaujantys kinologinėje veikloje mokiniai.
Darbus vertino, apibendrino, mokiniams patarė NKM mokslo vadovė, LSMU Veterinarijos akademijos profesorė Jūratė Šiugždaitė, kinologė-ekspertė Aurelija Staskevičienė bei VšĮ „Reksas“ šunų elgsenos specialistai. Sesijos pabaigoje jie pristatė ir naują kinologijoje temą „Kaniterapija ir jai skirtų šunų ruošimo specifika“.
Mokiniai teigiamai vertino mokyklos veiklą, dalykišką mokymo programą, informatyvius užsiėmimus, kuriuos vedė dėstytojai praktikai: etologė, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos kinologė dr. Daiva Maleckienė, NKM mokslo vadovė LSMU prof. Jūratė Šiugždaitė, Veterinarijos akademijos dėstytojai, mokę atpažinti įvairias parazitines šunų ligas, atlikti mikrobiologijos, fiziologijos, anatomijos laboratorinius darbus; įsiminė muitinės kinologo Artūro Zalecko ir kitų įvairių veislių šunų dresuotojų organizuotos pratybos, edukacija kinologijos mokymo centruose, veislynuose.
Į Neakivaizdinės kinologų mokyklos 6-os laidos baigiamąją sesiją pakviesti 28 mokiniai. Sėkmingai pristačiusiems pranešimus bei išlaikiusiems egzaminą įteikti Neakivaizdinės kinologų mokyklos baigimo pažymėjimai.
Darbotvarkė
2013 metai
V laidos įžanginė sesija 2013 m. gegužės 23-24 d.Darbotvarkė
V laidos pavasario 2013 m. kovo 1-2 d.
Darbotvarkė