Erškėčiai (Rosa L.)

Pirkdami rožę pas gėlininkus, įsigyjame erškėčio žiedą, per šimtus metų žmogaus ištobulintą ir pakeistą. Rožių yra tūkstančiai veislių, jų grupių. Erškėčių rūšių pasaulyje taip pat nemažai, Lietuvoje – 8 rūšys, taip pat kelios sulaukėjusios pabėgėlės iš sodų ir parkų. Pavyzdžiui visiems žinomas raukšlėtalapis erškėtis, įprastas palaukėse ir pakelėse yra kilęs iš Kinijos ir Korėjos. O mūsų pajūryje jis taip gerai jaučiasi, kad sudaro sąžalynus, išstumdamas vertingas ir trapias pajūrio augalų bendrijas. Lietuvoje augantys erškėčiai turi mažesnius žiedus, tačiau ne mažiau gražūs. Vienas krūmas pavadintas Lietuvos gamtininko J. Jundzilo garbei buvo aptiktas XIX amžiuje, dabar neberandamas. Erškėčius „pagerbė“ fenologai - vasaros pradžia prasideda erškėčiams pradėjus žydėti. Išsipūtusius augalo žiedsosčius neteisingai vadina uogomis. Tikrieji jų vaisiai – „uogos“ viduje esantys riešutėliai. Raudoni apyvaisiai valgomi, vitaminingi, o erškėčiai – vaistiniai augalai. Išvesta šimtai sodo erškėčių kultūrinių formų ir tūkstančiai atmainų, vadinamų rožėmis veislių.

Parke auga dviejų rūšių erškėčiai, įrengtas nedidelis rožynas:

Paprastasis erškėtis (Rosa canina L.)

Raukšlėtalapis erškėtis (R. rugosa Thunb.)

Erškėčių kultūrinės atmainų (rožių) kolekcija