Dar vienas iš krašto medžių, kuriam suteikta net keletas vardų: guoba, skirpstas, vinkšna. Visi vardai Ulmus L. genties augalų. Praeityje, kai žmogui daug svarbesni buvo medžiai o beveik kiekvienuose namuose kas nors meistraudavo, šiuos medžius gerai atskirdavo net vaikai. Dabar jie beveik nežinomi. Stambūs, šiurkštoki lapai ir po žydėjimo nukarantys vaisiai, primenantys pinigėlius leis nesunkiai guobą ir jos giminaičius atpažinti. Dažnesnė Lietuvoje tik kalninė guoba, o vinkšna ir skirpstas – retesni. Mediena tvirta, panaši į uosio. Iš guobų medienos gaminti net vežimų ratai, dardėdavę prastais Lietuvos keliais. Dabar retai naudojami dirbiniams, juolab medžiai nedažni, medynų nesudaro, auga negausiai. Guobynus XIX amžiaus 6 dešimtmetyje apnaikino grybinė liga guobų maras. Tačiau pavienių medžių ir jų grupių galima rasti visoje Lietuvoje. Įdomus kamštinis skirpstas, apyretis pietinėje šalies dalyje. Ant jo šakelių susidaro kamštinės išaugos.
Parke auga dviejų rūšių guobiniai augalai:
Kalninė guoba (Ulmus glabra Huds.)
Paprastasis skirpstas (U. minor Mill.)