Daugelis mano, jog naminės pelytės buvo išvestos medicininiams, laboratoriniams bandymams. Tačiau taip atsitiko vėliau, vystantis mokslui ir technologijoms. Iš pradžių buvo kitaip. Dar prieš mūsų erą Rytų estetai iš paprastų lauko pelių atrankos būdu sukūrė baltąją naminę pelę. Ji buvo skirta laikyti namuose kaip dekoratyvinis žvėrelis. Sėkmingai apsigyveno žmonių būstuose, o šventyklose buvo garbinama kaip kultinis gyvūnas. Daugelyje Rytų tautų pelės kultas atsirado dėl to, jog pagal Rytų kalendorių pirmieji dvylikos metų ciklo metai buvo pavadinti pelės metais. Japonijoje ir Kinijoje pelė buvo gerbiama už švarą, išmintingumą, nereiklias gyvenamo sąlygas ir draugiškumą šeimoje.
Šimtmečiams bėgant, vystantis medicinai, mokslui, technologijoms, pelės, kaip labai vislus ir greitai besidauginantis gyvūnas, imtas naudoti medicinos tikslams. Viso pasaulio laboratorijose jos užkrečiamos įvairiomis ligomis ir po to ant jų išbandomas naujų vaistų veikimas. Po daugelio tyrimų efektyviausi vaistai gaminami žmonėms gydyti. Šie gyvūnėliai padeda tiriant vėžines ligas.
Laikui bėgant buvo išvestas platus pelių spalvinis spektras: baltos, juodos, rudos, geltonos, margos.
Dvidešimto amžiaus pabaigoje, susidomėjus Rytų pasaulio, o ypač Japonijos, kultūra, iš naujo buvo atrastas dekoratyvinės pelytės išvedimo faktas. Japoniškas peles galima šerti žiurkių ir žiurkėnų kompleksiniu specialiu mišiniu, presuotu maistu – jame daug baltymų, riebalų, kalcio, fosforo, juose yra nepakeičiamų amino rūgščių, vitaminų A, D, B. Šie graužikai labai mėgsta duonos gaminius, obuolius, pomidorus, morkas, virtas bulves, salotas, įvairių sėklų mišinius, avižinius dribsnius, saulėgrąžas, riešutus. Taip pat noriai ėda sūrį, varškę, virtą mėsą, graužia kremzles. Svarbu neperšerti. Todėl atsižvelgiant į pirminę jos tėvynę jai buvo suteiktas „Japoniškos pelės“ vardas. Japoniškos pelės daugintis gali pradėti 2–3 mėnesių. Dekoratyvinės pelės gyvena 2–2,5 metų.
