Lt | En
  
     
   
Gyvūnas kilęs iš Andų kalnų regiono. Nuo XVI a. Europoje jūrų kiaulytės pradėtos auginti kaip naminis gyvūnas. Andų regione tebeauginamos tvartuose ir vartojamos maistui. Jūrų kiaulyčių populiarumas išaugo po Antrojo pasaulinio karo, Europoje atsirado jūrų kiaulyčių augintojų klubų, draugijų, rengiamos parodos. Šie žvėreliai aktyvūs dieną. Pirkti geriausia 6-8 savaičių jūros kiaulytę, ji turi sverti ne mažiau kaip 220–280 g. Nerekomenduojama šių gyvūnų pirkti rudenį ar žiemą – tik vasarą. Galima išmokyti keleto komandų, pavyzdžiui, atbėgti pašauktai vardu.
Pagrindinę jūrų kiaulytės maisto raciono dalį turėtų sudaryti specialus sausas ėdalas. Taip pat jas galima maitinti grūdais, daržovėmis, retkarčiais duoti pieno produktų (pavyzdžiui, varškės). Nuolat augantiems dantims galąsti duoti medžių šakelių, kreidos arba specialios druskos. Narvelyje taip pat turėtų būti speciali girdyklė su vandeniu, kurį reikėtų keisti kuo dažniau (geriausiai – kiekviena dieną). Kartais gali ėsti savo išmatas, tačiau tai reiškia, kad joms trūksta reikiamų medžiagų organizmui.
Jūrų kiaulytės yra draugiškos, niekad nekanda (nebent jei yra kankinamos). Yra ramios, greitai prisiriša prie žmogaus. Išgyvena apie 8-10 metų, retais atvejais ir 12 metų. Turi gerų savybių, gerai nuteikia. Bendrauja cypdamos, burbdamos, kalendamos dantimis. Jei dažnai cypia be priežasties, kol laikomos ant rankų, reikėtų neliesti užpakalinės dalies ar pilvo (seniau plėšrūs paukščiai jūros kiaulytes gaudydavo už užpakalinės pilvo ir nugaros dalies, todėl išliko toks instinktas).