Lt | En
  
     
   
Tai gražus, protingas ir lengvai prisitaikantis prie aplinkos sąlygų žinduolis. Paplitęs Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje, nors XX amžiuje, dėl kailio vertės, buvo introdukuotas ne vienoje Eurazijos šalyje. Šiuo metu skaitlingos populiacijos susiformavo Užkaukazėje, Vokietijoje ir kituose kraštuose. 
Meškėnas  -  nedidelio šuns ūgio, apie 65 cm ilgio ir 30 cm aukščio žvėrelis. Jo uodega siekia 25 cm. Plaukas pilkas, galva turi savotišką kaukės pavidalo piešinį, uodega rainuota tamsiais ir šviesiais skersiniais žiedais.
Jo gyvenamosios vietos – seni miškai palei upes, kur yra pakankamai uoksų. Taip pat įsikuria medžių drevėse, uolų plyšiuose. Mėgsta meškėnas apsigyventi ir soduose. Minta paukščiais, žuvimis, vandens graužikais, vaisiais. Veiklus nakties metu, o dieną dažniausiai miega. Žiemą įminga senų medžių uoksuose. Grėsmę vietinei faunai kelia meškėno gebėjimas laipioti medžiais, kasti olas, plaukti ar net nardyti. Tai nulemia, kad šie žvėreliai pasiekia bet kokias gamtines teritorijas ar įvairias buveines – medžius, salas, urvus ir pan.