Lt | En
  
     
   
Žąsys buvo prijaukintos vėliau nei vištos, antys ir balandžiai - maždaug prieš tris tūkstančius metų. Maždaug tuo pačiu metu žąsų prijaukinimas vyko skirtinguose Europos ir Azijos rajonuose. Skirtingai nuo kitų naminių paukščių, naminės žąsys pirmiausiai atsirado šiauriniuose kraštuose. Seniausi žinomi žąsų prijaukinimo židiniai yra dabartinės Vokietijos teritorijoje, Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantėse, taip pat senovės Graikijoje ir Kinijoje. 
      Visos naminių žąsų veislės kilusios iš keleto laukinių protėvių. Daugiausia jų kilę iš pilkosios žąsies, gyvenusios ir dabar tebegyvenančios didelėse Eurazijos teritorijose. 
       Manoma, kad seniausios naminių žąsų veislės atsirado Šiaurės Europos užliejamose pievose. Sėkmingam prijaukinimui labai pasitarnavo aukštas žąsų intelektas ir socialumas, prisirišimas tiek prie partnerio, tiek prie žmogaus - šeimininko. Nors žąsys - vandens paukščiai, skirtingai nuo ančių yra mažiau prisirišusios prie vandens. Pagrindinis jų maistas - pievų žolė, bet vanduo būtinai reikalingas tiek gėrimui, tiek maudymuisi. 
Žąsys nuo senų laikų laikomos dėl labai skanios mėsos, vertingų ir šiltų pūkų, taip pat kai kurios sportinės veislės - dėl tradicinių kovų.