Stovykos veiklos įsibėgėjo ir šį gražų birželio 29 dienos rytą visi su džiaugsmu vykome pas ūkininkus Vitaliją ir Haroldą Bendžius į fermą, esančią Motiškių kaime. Mus maloniai pasitiko fermos savininkė Vitalija. Ji laukė mūsų paruošusi kibirėlį stambiai maltų grūdų ir linksmai pakvietė į egzotinių gyvūnėlių aptvarą. Čia vaikai klausėsi pasakojimo apie alpakų įsigijimo, gyvenimo ir veisimo istorijas. Nuostabiausia kad šeimininkė žinojo visų savo augintinių vardus, jų būdo bruožus, pomėgius praustis, bendrauti ir ėsti. Netrukus ir vaikai susipažino su alpakomis iš arčiau. Jiems buvo leista iš rankų šerti ir pavedžioti alpakas. Alpakos su vaikais buvo itin draugiškos ir nebaikščios. Miela alpakų savininkė mums pademonstravo kaip išdresiruotas vokiškos kilmės patinėlis vykdo komandas: prieina, atsiklaupia ant kelių, pasibučiuoja. Taip pat vaikai išvydo kaip alpakos, paleidus čiurkšlę vandens į aptvarą, prausiasi ir purkštauja iš pasitenkinimo. Tačiau nuostabiausias reginys, anot vaikų, keturių dienų alpakos mažylis. Mažylį ponia Vitalija atsargiai paėmė ant rankų ir leido vaikams juo gėrėtis bei glostyti. Tačiau mamai alpakai pradėjus nerimauti ir įstabiu balsu kviesti savo atžalą teko guvų alpakiuką paleisti. Paleistas gyvūnėlis netruko pribėgti prie mamos ir buvo meiliai liežuvių išpraustas bei pažindytas.
Taigi iš arti susipažinę su gyvūnėliais, kurie turi itin stiprų bandos jausmą, yra labai smalsūs, draugiški ir atsargūs, toliau mes ėjome susipažinti su jų vilnos ypatumais bei nauda. Apžiūrėjome, pačiupinėjome, pasimatavome savininkės mamos iš alpakų vilnos megztas pirštines, kepures, šalius ir padėkoję bei atsisveikinę su ponia Vitalija išvykome į Panemunės pilį.