Lt | En
  
     
   

2018 metai

Tarptautinė konferencija „Edukacinės erdvės ir ugdymo procesas“ (2018-10-18) Plačiau

Rugsėjo 17–22 d. Mokyklų edukacinių erdvių konkurso prizininkai dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „Edukacinių erdvių ir gamtos ekspozicijų mokyklų aplinkoje kūrimas remiantis Čekijos ir Vokietijos visuomenės švietimo institucijų ir viešųjų edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo patirtimi“. Plačiau

Konkurso tikslas – aktyvinti mokyklų tikslingą, darnų ir estetišką edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą mokinių ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę; skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą ir savarankiškumą, kuriant mokyklos vidaus ir lauko ir edukacines erdves; ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosaugos ir bendrąsias vertybes, formuojant mokyklos aplinkos savitumą, kuriant gamtos ir žmogaus sąlyčio aplinkoje zonas; stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius tarp ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, skleisti gerąją patirtį.

Savivaldybių komisijos konkursui pristatė 82 mokyklas, iš kurių nacionalinio lygmens vertinimo komisija atrinko geriausias. 

Konkursą inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Protokolas
Edukacinių erdvių nuotraukos

Įžvalgos ir rekomendacijos edukacinių erdvių kūrėjams

Edukacinės erdvės – tiek gamtinės, tiek virtualios, skaitmeninės – padeda materializuoti ugdymo turinį, tartum suteikia jam kvėpavimą, kvapą, spalvas. Keliaudami po Lietuvą įsitikinome, kad mokyklų edukacinės erdvės – tai galimybė išplėsti, pagilinti ugdymo turinį, atliepti skirtingų mokinių poreikius ir gebėjimus. Be to, tai idėjos papildomoms ugdomosioms veikloms, neformaliam švietimui, kas darosi labai aktualu įgyvendinant visos dienos mokyklos idėjas. Ir jeigu mokyklos kiemas tampa tokia edukacine erdve ar atskiromis erdvėmis, kiek daug gali gimti idėjų, kaip ugdymo turinį papildyti natūraliais objektais, tiriamaisiais darbais, atradimais, priežasčių – pasekmių paieška... Galų gale išėjimas iš nusibodusios, įgrisusios klasės į kitą mokymosi erdvę žadina mokinių mokymosi motyvaciją. Mokyklos, dalyvavusios Edukacinių erdvių konkurse, jau  pastebėjo tokių erdvių naudą, džiaugėsi pagerėjusiais pradinukų skaitymo gebėjimais ar apskritai mokymosi rezultatais. O dar, patekę į tokias edukacines erdves, ugdymo proceso dalyviai turi puikias galimybes integruoti skirtingų mokomųjų dalykų žinias, kai tarp jų nebelieka ribų... Mokiniai įsitraukia į įdomią teminę veiklą, pritaiko įvairių dalykų žinias ir įgyja naujų žinių, vedini naujų patirčių ir atradimų.

Kas labiausiai pradžiugino? Ogi viso kolektyvo kuriant edukacines erdves įsitraukimas. Ir nesvarbu, kas mokykloje esi: direktorius, valytoja, virėja... Kai visi vaidmenys yra vienodai reikšmingi, visos idėjos, iniciatyvos išgirstos ir pastebėtos. Tokiose mokyklose jauti laisvą ir kūrybišką mokytoją, o kartu ir tokį patį jo mokinį...
Kas nuliūdino? Kai kurių direktorių „grojimas pirmuoju smuiku“, apeinant diskusijas kolektyve ir pamirštant vaiką, jo amžiaus tarpsnio ypatumus. Tuomet dažnai „edukacinės erdvės“ tarnauja mums, suaugusiems, nes yra gražios, estetiškos.  O vaikui ir ugdymo turinio realizavimui kartais reikia visai ko kita. Nereikėtų pamiršti, kad edukacinės erdvės kuriamos ne dėl konkurso, jos yra gyvenimo mokykloje dalis.

2020 m. konkurse norėčiau pamatyti daugiau ugdomosios veiklos edukacinėse erdvėse įrodymų: ugdomųjų veiklų scenarijų, mokinių atliktų užduočių ar veiklos lapų, nuotraukose, vaizdo įrašuose užfiksuotų veiklų, mokytojų dalinimosi gerąja patirtimi ir pan. Dar vis ne iki galo išnaudojamas mokyklos kiemas. Jis tinka ne tik mokantis pasaulio pažinimo ar biologijos. Tai puiki erdvė mokantis užsienio kalbų ir joje turtinant žodyną. Turėtų atsirasti daugiau idėjų, kaip aplinką išnaudoti geografijos mokymui (meteorologinės aikštelės, pasaulio šalių kryptys, riedulių kolekcijos  po atviru dangumi, saulės laikrodžiai ir pan.).


Prof. dr. Rita Makarskaitė – Petkevičienė,  Lietuvos edukologijos universitetas / Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija

***
Susipažinus su mokyklų aplinkoje sukurtomis ir ugdymo procese naudojamomis erdvėmis galima teigti, kad šioje srityje yra didelis proveržis. Mokyklų edukacinių erdvių konkursas ne tik paskatino kurti edukacines erdves, tačiau padėjo mokyklų bendruomenėms suprasti edukacinių erdvių esmę, jų naudojimo ugdymo procese ypatumus. Vis daugiau mokyklų vadovaujasi visuminiu požiūriu ir edukacinę erdvę planuoja ir kuria planingai – apie tai byloja mokyklos aplinkoje įrengti stendai, sukurtos originalios ugdymo priemonės, parengta didaktinė medžiaga. Džiugu, kad mokyklos aplinka, nors ir iš lėto, tačiau tampa atversta spalvinga daugiadiscipline knyga, kurią skaito visa mokyklos ir vietos bendruomenė. Aplinkoje esantys želdiniai naudojami ugdymo procese – įrengtos pakeltos lysvės augalų auginimui, šiltnamiai, žaliosios klasės sode, prie augalų randame etiketes su augalų vardais, trumpais aprašymais, augalų pristatymui pasitelkiamos informacinės technologijos. Augalai, rieduliai, vandens telkiniai, skruzdėlynai ir kiti aplinkos objektai yra puikios edukacinės priemonės, tačiau jos vis dar nepakankamai tikslingai ir kūrybiškai naudojamos ugdymo procese. Svarbu edukacinėms erdvėms tinkamai parinkti gamtos ir kultūros objektus, parengti jų taikymo ugdymo procese metodikas. Tam vien etikečių prie augalų, inkilų ar vabzdžių viešbučių nepakanka. Pasigendama meteorologinių stotelių, kritulių surinktuvų, gamtos ar kultūros objektų ekspozicijų su konkrečiomis jų tyrimo, naudojimo metodikomis. Visai bendruomenei reikia susitelkti bendram darbui, išnagrinėjus ugdymo planus įvardinti edukacines erdves, numatyti konkrečias veiklas kiekvienoje erdvėje ir veikloms reikiamas priemones, parengti metodikas, kaupti darbo patirties aprašus. 

Mokyklos aplinka – turtinga žalioji laboratorija tyrimams (natūralistiniams, lauko, etnografiniams, atvejo, interpretaciniams ir kitiems tyrimams). Džiugu, kad šioje laboratorijoje jau darbuojasi ne tik biologai, bet ir fizikai, matematikai, vyksta kalbų, dailės, muzikos mokymai. Deja, kaip paaiškėjo lankantis mokyklose, integruotos pamokos vyksta gana retai. Integruotai ugdomajai veiklai organizuoti mokyklos edukacinėse erdvėse nereikia daug lėšų – mokomąją medžiagą kūrybiškai, vaizdžiai ir originaliai galima perteikti ne tik įrengiant stendus, tačiau  naudojant mokyklos sienas, grindis ir net lubas, o aplinkoje tam tinka akmenys, medžių žievė, kelmai ir daug kitų aplinkos objektų. Kuriant edukacines erdves svarbu, kad nesibaiminama dėl aplinkų ir baldų išskirtinumo, neįprastumo, dažnai naudojami daiktai, kurie galėjo tapti atliekomis, taip suteikiant jiems antrą gyvenimą. Edukacinėse erdvėse kiekvienam besimokančiajam sudarytos sąlygos patirti atradimo džiaugsmą, mokytis pagal individualius poreikius ir pasirinkimus, pagrįstus asmenine patirtimi bei siekiais, o mokytojas yra pagalbininkas aplinką tyrinėjančiam mokiniui. Šioje srityje aiškiai lyderiauja vaikų lopšelių-darželių bendruomenės, kurių aplinkoje aptikome ypač daug originalių edukacinių erdvių vaikų ugdymui. Daugelyje mokyklų edukacinių erdvių matėme įgyvendintas mokinių idėjas ir projektus, jų darbus, kūrinius aplinkoje. Silpniausia vieta vertinant edukacines erdves buvo ne pačių erdvių struktūra, tačiau jų naudojimas ir ypač pristatymas virtualioje aplinkoje. Analizuojant mokyklų, dalyvavusių šiame konkurse, interneto svetaines, jose pasigedome edukacinių erdvių pristatymo, jų turinio ir naudojimo būdų įvairovės, gyvybingumo atskleidimo.

Dr. Ona Motiejūnaitė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė 
***

Ugdymo institucijose stebimos ryškios permainos vidinėse ir išorinėse edukacinėse erdvėse. Jose išsiplėtė veiklų įvairovė: ugdomi įvairūs pojūčiai, protiniai gebėjimai, kalba, stiprinama sveikata, žadinamas smalsumas, siūlomi įvairūs didaktiniai žaidimai, atliekami eksperimentai, kuriami grafiniai darbai ir kt. Želdiniai tampa žinių apie pasaulį informacijos šaltiniu, bandymų ir tiesioginių aplinkos stebėjimų vieta. Geriausi pavyzdžiai – kai ugdymo institucija kuria savo tapatumą ir edukacinių erdvių tvarkymo kokybe nuosekliai siekia aplinkos ir asmenybės darnos. Deja, vis dar pastebima, kad kai kuriose ugdymo institucijose per mažai rūpinamasi tiek vidine, tiek išorine edukacine aplinka. Taip pat aktualūs ir estetiniai aplinkotvarkos klausimai. 

Siūlyčiau, kad novatoriškas idėjas pristatytų ugdytiniai, pasitelkdami ugdymo institucijos bendruomenę joms įgyvendinti. Tai skatintų teigiamą požiūrį į edukacinę aplinką, stimuliuotų mąstymą ir išradingumą, skatintų projektinę veiklą ir padėtų ugdymo institucijai tapti mėgstama bendravimo vieta.


Dr. Rimantė Kondratienė, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos ir agroverslo technologijos katedros vedėja

***

Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo siekiniai jau užima tvirtą vietą edukacinių erdvių kūrimo procese. Šiemet pamatėme, kad mokyklos nemažai dėmesio skiria mokinių veikloms lauke, judėjimo skatinimui bei grūdinimuisi. Tačiau neramina batutų populiarumas ugdymo įstaigų erdvėse. Batutai – ypač populiari laisvalaikio praleidimo priemonė, tačiau tai nėra jau tokia nekalta pramoga. Lietuvos draudimo bendrovės kiekvienais metais skelbia, kad daugėjo vaikų susižalojimų šokinėjant ant batutų – vaikai patiria ne tik sumušimų, patempimų, išnirimų, bet ir kaulų lūžių. Kodėl batutai yra pavojingi vaikams? 

• Sužalojimai ir mirtys dėl batutų įvyksta šokinėjant susidūrus su kitu žmogumi, netinkamai nusileidus šuolio metu, darant įvairius triukus ar nukritus bei nušokus nuo batuto, užšokus ant spyruoklės ar rėmo.
• Apie 75 proc. sužalojimų įvyksta, kai ant batuto šokinėja daugiau nei vienas asmuo. Kuo mažiau sveria žmogus, tuo didesnė tikimybė susižeisti. Vaikai iki 6 metų amžiaus yra itin pažeidžiama grupė.
• Sužalojamos įvairios kūno dalys: kaklas, rankos, kojos, veidas ir galva. Pavojingiausi su batutais susiję sužalojimai yra galvos ir kaklo traumos.
• Suaugusiųjų priežiūra neužtikrina saugos. Daugiau nei pusė sužalojimų įvyksta prižiūrint suaugusiesiems. 

Todėl, mūsų nuomone, dideli batutai neturėtų būti įrengiami ugdymo įstaigoje. Būtina laikytis gamintojo nurodytų naudojimosi instrukcijų, geriausia, vienu metu leisti šokinėti vienam vaikui. Be to, kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose matėme nedidelius, dirbtinus  vandens telkinius, su fontanėliais, ar vandens lelijų žiediais. Žinoma, tokie įrenginiai puošia aplinką, tik ar jiems vieta ugdymo įstaigose? Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet nuskęsta apie 10 vaikų. Vaikams nuo 1 iki 4 metų kyla didžiausia rizika nuskęsti, nes jie yra judrūs ir gali patekti į neprižiūrimą vandens telkinį, iš kurio patys negalės išlipti. Skęsta vaikai greitai – per 15–20 sekundžių, o suaugusieji dažnai neįvertina rizikos. Pasauliniame skendimų pranešime nurodomi tokie pagrindiniai vaikų skendimų rizikos veiksniai: netinkama ar nepakankama vaikų priežiūra, kliūčių, ribojančių prieigą prie vandens, nebuvimas bei nepakankamas galimų pavojų įvertinimas. 

Siekiant apsaugoti vaikus nuo skendimų būtina:
•Aptverti (net ir visai negilius) atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne žemesne negu 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais. Tai 95 proc. sumažina skendimo tikimybę.
•Nepalikti vienų vaikų be priežiūros (nė minutei!) prie vandens telkinių, net visai negilių;
•Vaikams pavojingi ir dideli pripučiami baseinai, kur ypač būtinas suaugusiųjų dėmesys.

Pastebėjome ir sėdmaišių bumą mokyklų vidinėse erdvėse. Kai Europos mokyklos visokiais būdais stegiasi mažinti mokinių sėdėjimo laiką, įrengdamos stovimas mokymosi vietas, mūsų mokyklose suteikiama galimybė sėdėti net ir pertraukų metu. 

2020 m. edukacinėse erdvėse turėtų atsirasti

Mokslo metų pailginimas bei saulėtas oras skatino mokytojus ir mokinius išeiti iš uždarų patalpų ir ugdymo veiklą tęsti lauke. Kai kurios ugdymo įstaigos buvo tam pasiruošusios, kitos – ne. Mūsų nuomone, ugdymo įstaigų lauko teritorijose turėtų atsirasti kuo daugiau erdvių, kuriose vaikai galėtų ne tik mokytis, bet ir aktyviai leisti laisvalaikį, judėti. Visos ugdymo įstaigos turėtų įsirengti lauko klases (apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių), treniruoklių, įvairiems lauko žaidimams skirtas vietas. 
Taip pat skatiname kuo daugiau edukacijai išnaudoti valgyklų erdves, kuriose turėtų atsirasti įvairūs užrašai, sveikatai palankaus maisto receptai ar kitos vaizdinės priemonės skatinančios sveiką pasirinkimą.


Daiva Žeromskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja
Diana Aleksejevaitė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja

 
***

Mokyklų edukacinių erdvių konkursas buvo puiki galimybė susipažinti su įvairių ugdymo įstaigų fizine aplinka, jos pritaikymu edukacijai. Stebint konkurse ne pirmus metus dalyvaujančių ir naujai įsitraukusių ugdymo įstaigų teritorijos gamtinę ir sukultūrintą erdvę, reikia pripažinti, kad tarp „senbuvių“ ir „naujokių“ labai ryškių skirtumų neišskirčiau. Daugelyje ugdymo įstaigų kūrybingai yra tvarkomos mokyklų edukacinės erdvės, matomas jų naudojimas ir pritaikymas ugdymo(si) procesui, pastebima ir mokyklos bendruomenės veikla. 

Geros mokyklos koncepcijoje teigiama – „Ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali.“ Lankantis ugdymo įstaigose, ypač tose, kur įgyvendinamas pagrindinis ir vidurinis ugdymas, pasigendama ugdymo erdvių įvairovės tiek lauke, tiek ir viduje. Galėtų atsirasti daugiau įvairios paskirties (vestibiuliai, bibliotekos, valgykla ir kt.) pertvarkytų erdvių, „klasių lauke“ ir kt. Tokių erdvių kūrimas neturėtų reikalauti didelių laiko ar finansinių sąnaudų. Remiantis kai kurių mokyklų patirtimi matyti, kad visa tai galima įgyvendinti ir su esamais resursais, tačiau reikėtų įtraukti mokinius ar pasitelkti mokyklos bendruomenę. Tą galima daryti ir įvairių pamokų metu, kūrybiškai įgyvendinant mokinių idėjas ir projektus, pritaikant jų darbus, kūrinius, daiktus. 

Kitas pastebėjimas – mokyklos per mažai išnaudoja virtualią erdvę, savo internetines svetaines. Jose gali būti net atskira rubrika, kurioje būtų randamos galimos įvairios mokymosi aplinkos, mokinių darbai, užduotys ir kt. 
Svarbu, kad fizinė ir virtuali mokymo(si) aplinka būtų saugi, sveika, lengvai pertvarkoma, pritaikoma mokinių patyriminiam mokymuisi, jų saviugdai, padėtų formuotis įvairiems mokinių pomėgiams, pasaulėvokai, jų kultūrai.

Aplinkos pritaikymas geografijos žinioms ugdyti

Kuriant ar plečiant esamą ugdymo įstaigos fizinę aplinką reikėtų išnaudoti visus jos teritorijoje esančius gamtinius ir kultūrinius objektus. Tai galėtų būti geografinė aikštelė, kurioje galima atlikti dangaus stebėjimus, nustatyti Saulės aukštį, surasti Siaurinę žvaigždę, apskaičiuoti jos aukštį, atlikti litologinius, dirvožemio tyrinėjimus, vykdyti meteorologinius ir fenologinius stebėjimus, kaupti kraštotyrinę medžiagą. Taip pat gali būti įrengiamos priemonės, padedančios orientuotis vietovėje – gnomonas, vietos geografinės koordinatės (lygiagretė ir dienovidinis), kompasiniai augalai (kerpėmis apaugęs akmuo, kelmas), pasaulio krypčių rodyklė, nurodanti konkrečių objektų, miestų atstumą nuo mokyklos.  

Pasaulio pažinimui svarbus reljefas, upių tinklas ir kt. Jei labai išskirtinių reljefo formų mokyklos aplinkoje nėra, gali būti įrengiamas nuotraukų stendas, aiškinamieji žemėlapiai, aplinkos modelis arba reljefiniai žemėlapiai su užrašais. Pasitelkus savitą atskiro krašto reljefo ir jo raidos savitumą galima surinkti ir ugdymo įstaigos vidiniame kieme įrengti, pvz., Lietuvoje randamų uolienų kolekciją, etiketėje nurodant konkrečios uolienos pavadinimą, žemėlapyje pažymint jos radimvietes. Kitas ugdymo įstaigų fizinės aplinkos pritaikymo edukacijai būdas – geografinio-pažintinio tako įkūrimas, kuris gali tęstis net ir už ugdymo įstaigos teritorijos ribų. Ypač pažintiniam takui dėkinga mokyklų, esančių netoli ežero, pelkės, miško, upelio ir pan., aplinka – atsiranda galimybė įrengti išskirtinių objektų stoteles su aprašymu, organizuoti įvairaus pobūdžio stebėjimus, atlikti tiriamuosius darbas. 


Šarūnas Gerulaitis, Ugdymo plėtotės centro Socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio vedėjas
 

Nuostatai
1 priedas
2 priedas
3 priedas

2017 metai

Konferencija „Edukacinės erdvės švietimo įstaigose – pažinimo, kūrybos ir vadybos darna“
(2017-02-23)  Plačiau >>>

Konferencijos dalyvių pranešimai
Edukacinių erdvių kūrimo vadybos patirtis Klaipėdos rajono švietimo įstaigose
Vaikų sveikatai palanki aplinka. Kurkime ją drauge
Edukacinės erdvės švietimo įstaigose – universalus šiuolaikinės švietimo įstaigos raidos orientyras
Edukacinė erdvė – daugiadisciplinė erdvė aplinkos ir gyvenimo pažinimui
Želdynų įstatymas, želdynų tvarkymo dokumentai ir jų sąsajos su švietimo įstaigų aplinka

2016 metai

Mokyklos aplinka 2016

Lapkričio 9 d. Vilniaus universiteto botanikos sode (Kairėnų g. 43, Vilnius) vyko tarptautinė konferencija „Edukacinės erdvės ir ugdymo procesas“ ir Geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso 2016 m. nugalėtojų apdovanojimas

Iš Austrijos – su puokšte idėjų, kaip dar gražiau kurti savo aplinką


Apžiūra-konkursas skirtas geriausiai savo edukacines erdves tvarkančioms ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokykloms, profesinio mokymo įstaigoms, neformaliojo vaikų švietimo mokykloms išrinkti. Apžiūrą-konkursą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Šiemet šis konkursas surengtas penktą kartą. 

Apžiūra-konkursu siekiama aktyvinti mokyklų tikslingą, darnų ir estetišką edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę, skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą ir savarankiškumą kuriant mokyklos vidaus ir lauko ir edukacines erdves, formuojant mokyklos aplinkos savitumą ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosaugos ir bendrąsias vertybes, skleisti gerąją patirtį ir stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius tarp ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų.

Apžiūra-konkursas vyko dviem etapais:  I etapas – savivaldybių lygmeniu, II etapas – nacionaliniu lygmeniu. Savivaldybių komisijos apžiūros-konkurso nacionaliniam etapui pristatė 60 mokyklų. Nacionalinė vertinimo komisija, apsilankiusi ir apžiūrėjusi II konkurso etapui pateiktas geriausiai tvarkomas mokyklų edukacines erdves, atrinko 2016 m. nugalėtojus:

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos 
Radviliškio rajono Šeduvos  lopšelis-darželis
Panevėžio rajono Ramygalos lopšelis-darželis „Gandriukas“
Kauno miesto Valdorfo darželis „Šaltinėlis“
Klaipėdos rajono Kretingalės lopšelis-darželis
Ukmergės lopšelis-darželis „Nykštukas“
Šiaulių rajono Kuršėnų lopšelis-darželis „Buratinas“
Akmenės rajono Naujosios Akmenės mokykla-darželis „Buratinas“
Alytaus miesto lopšelis-darželis „Pušinėlis“
Vilkaviškio lopšelis-darželis „Eglutė“
Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ Mikoliškio skyriaus „Gaidelis“

Bendrojo ugdymo mokyklos 
Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija 
Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla 
Lazdijų rajono Veisiejų Sigito Gedos gimnazija 
Radviliškio rajono Šeduvos gimnazija 
Neringos savivaldybės Neringos gimnazija 
Vilkaviškio rajono Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcinis centras
Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija 
Panevėžio rajono Raguvos gimnazija 
Alytaus rajono Butrimonių gimnazija 
Klaipėdos rajono Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla
Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos pagrindinė mokykla 
Anykščių rajono Traupio pagrindinė mokykla
Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinė mokykla 
Telšių rajono Nevarėnų pagrindinė mokykla

Profesinio mokymo įstaigos
Kupiškio technologijos ir verslo mokykla
Zarasų žemės ūkio mokykla 
Šalčininkų rajono Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla 
Marijampolės profesinio rengimo centras 
Jonavos politechnikos mokykla

Neformaliojo ugdymo mokykla
Neringos savivaldybės Neringos meno mokykla

Skelbiami atnaujinti nuostatai

2015 metai

Tarptautinė konferencija „Įtraukianti kūrybiška gamtamokslinė edukacija: įvairovė darnos link“

Žaliųjų edukacinių erdvių tarptautiniai patirties mainai „Geroji patirtis – skirtingo amžiaus mokiniams didelėse edukacinėse erdvėse“ Latvijoje

Seminare „Ugdymo įstaigų gamtinės ir kultūrinės erdvės, jų kūrimo galimybės“ – gerosios patirties sklaida

Žaliųjų edukacinių erdvių tarptautiniai patirties mainai „Geroji patirtis – skirtingo amžiaus mokiniams didelėse edukacinėse erdvėse“

Patirties mainai Lenkijos ir Čekijos žaliosiose edukacinėse erdvėse

Kviečiame registruotis į Žaliųjų edukacinių erdvių tarptautinius patirties mainus „Lietuvos ugdymo įstaigų edukacinių erdvių kokybės gerinimo prielaidos, remiantis Vroclavo ir Prahos visuomenės švietimo institucijų patirtimi“ 

Skelbiamos tęstinio projekto „Žaliosios edukacinės erdvės ir gamtos ekspozicijos mokyklų aplinkoje“ 2015 m. mokymų temos

Mokymų tikslas – padėti mokykloms pasiruošti geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūrai-konkursui.

Laikas

Tema

Vieta

Kovo 13 d.

Seminaras „Estetikos elementų ir informavimo sistemos dermė“

Kauno Panemunės pradinė mokykla, Kauno marių regioninis parkas

Gegužės 12–17 d.

Patirties mainai „Lietuvos ugdymo įstaigų edukacinių erdvių kokybės gerinimo prielaidos, remiantis Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos visuomenės švietimo institucijų patirtimi“

 Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos visuomenės švietimo institucijos

Birželio 19 d.

Seminaras „Ikimokyklinių įstaigų gamtinės ir kultūrinės erdvės, jų kūrimo galimybės“

Radviliškio r. Šeduvos vaikų lopšelis-darželis

Liepos 13–14 d.

Patirties mainai „Edukacinių procesų organizavimas skirtingo amžiaus vaikams didelėse erdvėse“

Tervetės gamtos parkas, Pakalniešų gamtos mokykla (Latvija)

Rugsėjo 22 d.

Seminaras „Gamtos ir kultūros sąlyčio zonos mokyklų edukacinėse erdvėse“

Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija



2014 metai

Geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso tikslas – aktyvinti mokyklų tikslingą, darnų ir estetišką edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą mokinių ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę.

Apžiūra-konkursas rengiamas 2014 m. balandžio–rugsėjo mėnesiais dviem etapais:
I etapas – savivaldybių lygmeniu – iki 2014 m. gegužės 5 d.;
II etapas – Lietuvos nacionaliniu lygmeniu – iki 2014 m. rugsėjo 1 d.


http://www.sac.smm.lt/images/image/leidiniu_archyvas/09_Mokyklos aplinka-04.pdf

2013 metai

Tęstinis projektas „Žaliosios edukacinės erdvės mokyklų aplinkoje ir gamtos ekspozicijos“ prasidėjo 2013 metų pradžioje: buvo rengiami seminarai, mokymai, konsultacijos. Mokyklų bendruomenės kartu su mokiniais rengė naujas edukacines erdves švietimo institucijų aplinkoje, kūrė galimybes panaudoti jas ugdymo (formalaus ir neformalaus) procese. Buvo ne tik kuriamos formalaus ir neformalaus gamtinio ugdymo jungtys, bet ieškota skirtingų mokymo dalykų integravimo galimybių. 

2013 m. lapkričio 14 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Vilniaus universiteto botanikos sodu organizavo pirmąją tarptautinę konferenciją „Žaliosios edukacinės erdvės ir ugdymo procesas: gerosios patirties sklaida“ . Konferencijoje dalyvavo švietimo specialistai iš Slovakijos, Lenkijos ir Lietuvos. Didžiąją dalį pranešimų iš LMNŠC projekto „Žaliosios edukacinės erdvės mokyklų aplinkoje ir gamtos ekspozicijos“ pristatė projekto mokytojai. 

Pirmoji konferencijos dalis skirta Europoje žinomų gamtamokslinių edukacinių erdvių kūrėjams, jų patirčiai. Antroji – šalies mokytojų patirčiai. Numatoma, kad LMNŠC ir Vilniaus universitetas tokias konferencijas rengs kasmet, jos bus skiriamos įvairioms gamtos edukacijos sritims, mokytojų ir mokslininkų, Europos šalių ekspertų bendravimui, dalinimuisi patirtimi.





2012 metai

Apdovanotos mokyklos, geriausiai tvarkančios savo aplinką

Lapkričio 23 dieną per LITEXPO vykstančią parodą „Mokykla 2012“ apdovanotos mokyklos – Geriausiai tvarkomų mokyklų aplinkos-apžiūros konkurso šių metų nugalėtojos. Konkursas šiemet surengtas trečią kartą, jame dalyvavo 62 ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos iš 40-ies savivaldybių. Profesinio mokymo įstaigos konkurse dalyvavo pirmą kartą. Konkursą organizavo Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.Šiemet komisija, rinkusi gražiausiai tvarkomas mokyklas, didelį dėmesį kreipė į tai, kokia kuriama bendra kultūrinė erdvė, apžiūrėjo mokyklų muziejus. 

Vertinimo komisijos narė, Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyr. specialistė Dalia Šiaulytienė sako, kad trejus metus vykstantys konkursai sukelia didelį mokyklų susidomėjimą. Nors mokyklos aplinką tvarko jau seniai, tačiau šis konkursas paskatino išradingesnes idėjas ir atidesnį darbą, nes jų pastangos pradėtos vertinti šalies mastu.

Be to, konkursas suformavo naują patirties sklaidos formą. Konkurso dalyviai šiemet lankėsi geriausiai tvarkomose mokyklose, domėjosi jų patirtimi. Savo mokyklos aplinką jie tobulino pasiremdami komisijos narių patarimais ir rekomendacijomis. 

Konkurso nugalėtojams įteiktos atminimo lentos „Geriausiai tvarkoma mokyklos aplinka 2012“, albumas „Baltų menas“, jos apdovanotos sodo ir daržo įrankių rinkiniais. 

Vienas svarbiausių šio apžiūros-konkurso tikslų – skatinti mokyklų bendruomenių iniciatyvas įtraukti vaikus ir jaunimą į nuolatinį aplinkos tvarkymo ir kraštovaizdžio kūrimo procesą, plėtoti sąmoningą požiūrį į aplinką, ugdyti atsakomybę.

Geriausiai tvarkomos mokyklų aplinkos apžiūros-konkurso 2012 m. nugalėtojai

Ikimokyklinio ugdymo mokyklų grupėje

Biržų mokykla-darželis „Vyturėlis“
Kauno lopšelis-darželis „Gandriukas“
Mažeikių r. Tirkšlių darželis „Giliukas“
Palangos lopšelis-darželis „Gintarėlis“
Panevėžio lopšelis-darželis „Puriena“
Panevėžio r. Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“
Pasvalio lopšelis-darželis „Eglutė“
Telšių r. Ubiškės mokykla-darželis
Vilniaus lopšelis-darželis „Pasakaitė“
Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyrius

Bendrojo ugdymo mokyklų grupėje

Akmenės r. Akmenės gimnazija
Alytaus r. Butrimonių gimnazija
Joniškio r. Gasčiūnų pagrindinė mokykla
Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija
Kretingos Simono Daukanto pagrindinė mokykla
Pakruojo r. Balsių pagrindinė mokykla
Panevėžio r. Paįstrio Juozo Zikaro vidurinė mokykla
Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos Ustukių pagrindinio ugdymo skyrius
Plungės r. Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla
Prienų r. Išlaužo pagrindinė mokykla
Telšių r. Ryškėnų pradinė mokykla
Vilkaviškio r. Pajevonio pagrindinė mokykla
Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija
Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio vidurinė mokykla

Profesinio mokymo įstaigų grupėje

Joniškio žemės ūkio mokykla
Kupiškio technologijos ir verslo mokykla
Marijampolės profesinio rengimo centras
Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla
Ukmergės technologijų ir verslo mokykla
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras

2011 metai

Apdovanojami darželiai ir mokyklos, geriausiai tvarkančios savo aplinką

Lapkričio 11 d. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre apdovanoti „Geriausiai tvarkomos mokyklų aplinkos apžiūros – konkurso 2011“ laimėtojai, iš viso dvi dešimtys darželių ir bendrojo lavinimo mokyklų.

Geriausiai šiais metais tvarkomomis šalies vaikų švietimo įstaigų teritorijoms bendrojo lavinimo mokyklų grupėje išrinktos Šilalės r. Kvėdarnos K. Jauniaus ir Lazdijų r. Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos, Panevėžio r. Naujamiesčio vidurinė mokykla, taip pat Raseinių r. Pryšmančių, Klaipėdos r. Judrėnų S. Dariaus, Kupiškio P. Matulionio, Jonavos r. Bukonių, Panevėžio „Žemynos“, Ukmergės r. Vidiškių, Šiaulių Rėkyvos pagrindinės mokyklos.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupėje laimėtojais tapo Naujosios Akmenės darželis-mokykla „Buratinas“, Pasvalio darželis-mokykla „Liepaitė“, taip pat šie lopšeliai-darželiai: Panevėžio r. Velžio, Palangos „Nykštukas“ ir „Žilvinas“, Raseinių „Liepaitė“, Kazlų Rūdos „Pušelė“, Ukmergės „Nykštukas“, Gargždų „Ąžuoliukas“, Šiaulių „Varpelis“.

Dviem etapais vykusiame konkurse-apžiūroje dalyvavo per 1000 Lietuvos švietimo įstaigų. Švietimo specialistai, kraštovaizdžio architektai, nevyriausybinių organizacijų atstovai vertino, ar racionaliai panaudojama vaikų švietimo įstaigos teritorija, kokia želdinių, poilsio zonų, statinių, sporto aikštynų, takų ir kitų inžinerinių įrenginių bendra būklė ir kaip jie prižiūrimi. Daug dėmesio skirta individualiems, estetiškiems, savitiems įstaigų aplinkos bruožams, pavyzdžiui, želdinių komponavimui, dekoratyvumui, mažųjų architektūros formų naudojimui ir kitoms meninės raiškos priemonėms. Buvo žiūrima, kaip saugomi vertingi kraštovaizdžio elementai, kaip jie panaudojami ugdymo procese. Komisija vertino ir kūrybišką darbą skatinančią estetišką aplinką – kūrybines laboratorijas, dirbtuves, studijas, galerijas, mokyklinius muziejus, erdves, kuriose gali vykti parodos, meninės akcijos. Atsižvelgta į tai, kaip vaikai ir jaunimas skatinami tvarkyti teritoriją, kaip skleidžiamos aplinkosauginės idėjos, kaip tvarkomos atliekos.

Švietimo ir mokslo ministerija, konkurso rėmėjai laimėtojus apdovanojo specialiomis atminimo lentomis, padėkos raštais, moderniais aplinkos priežiūrai skirtais įrankiais (žirklėmis gyvatvorių karpymui, medžių genėjimui, žolės žirklėmis, žoliapjovėmis).

„Geriausiai tvarkomos mokyklų aplinkos apžiūrą-konkursą 2011“ organizavo Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos jaunimo turizmo centru.

Šis konkursas-apžiūra rengiamas jau antrą kartą. 2010 m. Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijos kartu su draugija Lietuvai pagražinti, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija taip pat išrinko dvidešimt geriausiai besitvarkančių šalies mokyklų ir darželių.


2010 metai

Geriausiai tvarkomų Lietuvos vaikų švietimo įstaigų teritorijų apžiūros-konkurso 2010 m. nugalėtojai

ALYTAUS APSKRITYJE 
Viešoji įstaiga Alytaus šv. Benedikto gimnazija 
Alytaus lopšelis-darželis „Boružėlė“ 
KAUNO APSKRITYJE 
Kauno Panemunės pradinė mokykla 
Raseinių lopšelis-darželis „Liepaitė“ 
KLAIPĖDOS APSKRITYJE 
Klaipėdos rajono Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla 
Šilutės lopšelis-darželis „Pušelė“ 
MARIJAMPOLĖS APSKRITYJE 
Vilkaviškio rajono Pajevonio vidurinė mokykla 
Vilkaviškio lopšelis-darželis „Eglutė“ 
PANEVĖŽIO APSKRITYJE 
Biržų rajono Germaniškio pagrindinė mokykla 
Biržų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ 
ŠIAULIŲ APSKRITYJE 
Pakruojo rajono Triškonių pagrindinė mokykla 
Naujosios Akmenės mokykla-darželis „Buratinas“ 
TELŠIŲ APSKRITYJE 
Mažeikių rajono Ukrinų pagrindinė mokykla 
Mažeikių lopšelis-darželis „Bitutė“ 
UTENOS APSKRITYJE 
Utenos Adolfo Šapokos gimnazija 
Utenos mokykla-vaikų darželis „Gandrelis“ 
TAURAGĖS APSKRITYJE 
Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija 
Jurbarko „Ąžuoliuko“ darželis-mokykla 
VILNIAUS APSKRITYJE 
Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija 
Vilniaus lopšelis-darželis „Lazdynėlis“ 

Šiems II etapo nugalėtojams įteikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialieji prizai: 
Biržų lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ 
Mažeikių lopšeliui-darželiui „Bitutė“ 
Šilutės lopšeliui-darželiui „Pušelė“ 
Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijai 
Pakruojo rajono Triškonių pagrindinei mokyklai 
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijai