Beržą regėjo visi, tačiau retas žino, kad Lietuvoje auga net 4 rūšių beržai, iš kurių trijų – nėra itin reti. Kažkada beržas buvo lababi svarbus medis, su juo buvo siejami dabar jau primiršti žodžiai: degutas, tošis, potašas. Dabar beržai naudojami vaistams, natūraliai gamtinei kosmetikai. Sodinami jau rečiau, tačiau miškuose, ypač kirtavietėse jie patys užima naujus plotus. Beržas – vienas pirmųjų medžių, užaugančių degimvietėse. Miškuose po beržais visi ieško raudonviršių...
Tačiau retas įdėmiau apsidairo pelkėse – šia galima aptikti visai mažų beržų keružių (labai retų mūsų šalyje, saugomų) ir kiek didesnių liekninių beržų. Susidomėjus beržais galima pabandyti atskirti ir neretą plaukuotąjį beržą. O tiesiogiai arba iš knygų pažinus Tėvynės beržus, verta pasidomėti parkuose auginamais beržais egzotiškais pavadinimais: kvapiuoju, popieržieviu ir kitais.
Gal tada beržas neatrodys tik baltaliemeniu gražuoliu vertinamu vien tik dėl kaitrių malkų?
Parke auga dviejų rūšių beržai:
Karpotasis beržas (Betula pendula Roth)
Plaukuotasis beržas (B. pubescens Ehrh.)
