Lt | En
  
     
   
Pusšimtis liepų rūšių auga Šiaurės pusrutulyje iki tropikų. Visoms būdingi platūs lapai ir minkšta mediena. Liepos mūsų krašte daugiausiai žinomos kaip medunešio vienas svarbiausių augalų – medis tarytum dūzgia žydėjimo metu nuo tūkstančių bičių. Tačiau yra ir kitos, jau pamirštos naudos. Kadaise nemaža tautiečių dalis avėjo iš liepų karnų pintomis vyžomis. Karnos buvo svarbiausia pynimo žaliava. Kai kurie mokslininkai sako, kad prieš pora šimtų metų Lietuvoje liepynų būta ženkliai daugiau, bet prekeiviai karnomis ir lengvai apdirbama mediena šiuos miškus išnaikinę. Nors liepos netinka namams statyti, iš jų medienos gaminama labai daug medžio dirbinių. Miestuose jos pakenčia užterštą orą, nors atrodo skurdesnės, nei miškuose augančios, gali būti karpomos, pjaunamos šakos – iš miegančiųjų pumpurų atauga naujos šakelės. Gaila, kad šalyje turime tik vieną liepyną Virbalgiryje...
Parke auga 3 rūšių liepos, yra viena vaizdinga liepų alėja:
Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) 
Didžialapė liepa (T. platyphyllos Scop.)
Grakščioji liepa (T. euchlora K. Koch)