2021 metai
„Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“,
skirtas M. Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti
Konkurso darbai eksponuojami Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre (Žirmūnų g. 1B) lapkričio 4–27 d.
Darbų vertinimo protokolas
Darbų galerija
Darbų vertinimo komisijos narių mintys
Nors studentų ir profesionalų keramikos darbų vertinime esu dalyvavusi ne vieną kartą, bet vertinti vaikų darbus teko pirmąkart. Buvau tikrai nustebinta ir sužavėta – tiek daug nesuvaržytos fantazijos ir džiaugsmo kuriant čia atradau.
Noriu padėkoti konkurso organizatoriams, sugalvojusiems šių metų temą „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“ – ji ne tik tikrai patraukli vaikams, leidžianti lavinti fantaziją, nesuvaržytai džiaugtis kūrybiniu procesu, bet ir skatinanti giliau pasidomėti baltiškąja mitologija, pažinti savo šaknis, tą mitų, sakmių pagrindą, kuris per šimtmečius suformavo mūsų tautos pasaulėžiūrą.
Didelis AČIŪ mokytojams, skatinantiems vaikus kurti, dalyvauti konkursuose, – būtent Jūs padedate žengti pirmuosius žingsnius tiems, kurie vėliau taps tikraisiais kūrėjais, garsinančiais Lietuvos vardą pasaulyje. O tiems, kurie vėliau pasirinks kitus kelius, kitas profesijas, Jūs padovanojate neįkainojamą dovaną – meilę kūrybai, menui, kultūrai.
Ir, žinoma, didžiausia padėka patiems konkurso dalyviams, kurie, nežiūrint į viską sunkinančią pandeminę situaciją, sugebėjo sukurti tokius puikius darbus. Senosios deivės ir dievai dėkingi, kad prisimenate juos, laumės ir kaukai, iškėlę savo apsamanojusias rankeles, linki jums sėkmingo kelio.
Agnė Šemberaitė, LDS Vilniaus keramikos sekcijos pirmininkė, darbų vertinimo komisijos pirmininkė
2021-aisiais Lietuvoje ir visame pasaulyje pažymima kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbi data – archeologijos ir antropologijos pradininkės Marijos Gimbutienės 100-osios gimimo metinės. Ši iškili asmenybė inspiravo baltų mitologijos temą, ypatingą dėmesį skiriant senovės lietuvių dievams ir deivėms. Tai plati vizijų erdvė bei subjektyvi santykio su senove išraiška. Apžiūrėjus konkursinius vaikų darbus iš įvairių Lietuvos kampelių negali nesidžiaugti, kiek giliai vaikai pajuto tos sakralios senovės lietuviui artimos pasaulėžiūros artefaktus. Archajiški zoomorfinai lipdiniai (dažnas žalčio vaizdavimas) bei antropomorfinės figūros (deivės, dievai bei giriniai) žavi savita tik vaiko pasaulėvaizdyje besiskleidžiančia intepretacija. Buvo be galo miela keliauti nuo figūros prie figūros tarsi per kokį senovės pasakojimą, leidžiantį pajusti įvairias emocijas. Snaudžiantys ar besišypsantys slibinai, deivės tarsi princesės, bet dažnos su sustingusiomis giliomis, kartais baugiomis archajiškomis akimis. Kaukai, baubai, giriniai – visoks gaivalas senovės miškuose – veda į sakralų nepažįstamą ir traukiantį vaizdinių pasaulį.
Ypatingą padėką skiriu Pasvalio muzikos mokyklos vaikams bei jos mokytojai Nerutei Čiukšienei. Sužavėjo ne tik darbų gausa, ne tik spalvingumas ir virtuoziškas glazūrų naudojimas, ne tik įvairių formų interpretacija. Sužavėjo, matyt, mokytojo ir mokinių santykis, kurį pajutau iš tų ypatingų virpesių. Tas vidinis ryšys, kuris ir yra svarbiausias tiltas tarp vaiko fantazijų laisvės ir mokėjimo tą laisvę suteikti.
Ta proga norėčiau šiai mokyklai padovanoti edukaciją Vilniaus puodžių cecho dirbtuvėse, kuriose vaikai galės ne tik susipažinti su baltiškuoju keramikos paveldu, bet ir išbandyti senovės lietuviui artimas technologijas – senąsias lipdymo technikas bei įrangą.
Lauksiu svečiuose.
VšĮ Vilniaus puodžių cecho meistrė Elena Aleksejeva, darbų vertinimo komisijos narė
Kviečiame interpretuoti temą ir kūrybiškai atskleisti molio galimybes, naudojant įvairiausias tradicines ir šiuolaikines keramikos modeliavimo technikas. Konkursui gali būti pateikiami tiek erdviniai, tiek ir plokštuminiai keramikos kūriniai.
Darbų iš molio pirmas (biskvito) degimas būtinas, glazūrinis degimas pageidautinas, bet neprivalomas; skiriamas dėmesys skulptūrinei formai, paviršiaus tekstūrai. Naudojant alternatyvias medžiagas (tokias, kaip savaime džiūstantis molis ar pan.) rekomenduojama skulptūrinė lipdymo technika, leidžianti atskleisti paviršiaus grožį. Darbai turi būti estetiškai pateikti, stabilūs.
M. Gimbutienė – lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos
2020 metai
„Atspindžiai. Tautodailės tradicijų interpretavimas keramikoje“
Tarptautinis mokinių ir jų mokytojų keramikos darbų konkursas „Molinukas“
Spalio 5 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre atidaryta mokinių keramikos darbų paroda „Molinukas“.
Apie konkursą ir parodą
Noriu labai padėkoti mokytojams, kurie šiuo neįprastu laiku sugebėjo mobilizuotis ir dalyvauti šiame konkurse, kurie padeda vaikams, skatina jų saviraišką, individualumą, norą kurti ir demonstruoti savo darbus, taip viešindami savo mokyklą, miestą, šalį. Ir dar vienas labai puikus dalykas – šiais metais mokytojai ne tik paruošė vaikus parodai, bet ir patys sudalyvavo su savo kūryba. Tai labai sveikintina iniciatyva ir manau, kad ateityje konkursui tai turėtų suteikti daug naujų spalvų, svorio ir svarbumo.
Šis konkursas dalyvių skaičiumi buvo mažesnis, bet „Molinukas“ išliko toks pat nuoširdus, kūrybiškas ir motyvuotas.
Šių metų sąlyga – kūrybiškai atskleisti ir sukurti molinį muzikos instrumentą. Dėl susidariusios situacijos šalyje pirmą kartą leidžiamos alternatyvios medžiagos, kurių pagalba instrumentų ratas tapo platesnis.
Dalyvaujantys mažųjų kūrėjų darbai ir kėlė šypseną, ir žavėjo savo nuoširdumu, spalvingumu, formų įvairove, netikėtomis proporcijomis bei plastika. Ekspozicijoje dalyvauja tiek funkcionalios švilpynės, muzikos instrumentai atlikti įvairiomis alternatyviomis medžiagomis, tiek skulptūriniai keramikos objektai.
Išdalinta penkiolika pagrindinių apdovanojimų trijose amžiaus grupėse (7–10 metų, 11–14 metų, 15–18 metų). Taip pat įsteigtos keturios nominacijos: Utenos kraštotyros muziejaus, dvi Vilniaus dailės akademijos bei specialusis doc. Rasos Justaitės-Gecevičienės prizas.
Pirmos amžiaus grupės mokiniai (7–10 m.) žavėjo begaliniu spontaniškumu ir netikėtomis kompozicijomis, antros grupės (11–14 m.) atstovai pasižymėjo nuoširdumu, jaunatviškomis idėjomis. Vyriausieji (15–18 m.) žavėjo brandžiais ieškojimais, kruopštumu ir netikėtais sprendimais.
Dailininkė keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė, vertinimo komisijos pirmininkė
Virtuali paroda
Apdovanojimo ceremonija (vaizdo įrašašas)
Protokolas
Sąlygos
Registracija / Registration
TERMS AND CONDITIONS OF THE INTERNATIONAL COMPETITION OF CERAMIC ARTWORK „MOLINUKAS“ (EARHENWARE) FOR STUDENTS AND THEIR TEACHERS
Kviečiame mokinius ir mokytojus 2020 metais prisijungti prie Mokyklų bendruomenių, Tautodailės ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų renginių ir kartu kurti savo šiuolaikinį, XXI amžiaus, molinukų orkestrą. Kviečiame interpretuoti ir kūrybiškai atskleisti molinio muzikos instrumento galimybes, naudojant įvairiausias tradicines ir šiuolaikines keramikos technikas. Galima rasti įvairios populiarios informacijos apie molinuką. Trumpai apibendrinant, tai lietuvių liaudies muzikos instrumentas, indukinio tipo fleita – molinė švilpynė (primena okariną). Molinuku išgaunami 1–5 vidurinio bei aukšto registro garsai – švelnūs, ryškūs. Su vandens pripildytu molinuku („lakštingala“) išgaunami čiulbesio, trelių, glisando garsai.
Tačiau muzikalusis molinukas kartu ir žaislas.
Šie nuotaikingi keramikos dirbiniai būna įvairių gyvūnų, paukštelių, moters, raitelio pavidalo, puošiami reljefiniais, tapytais raštais, padengiami angobu, glazūra, kartais vaškuojami, aprūkomi. Seniausi rasti molinukai yra iš XVII a. (Kauno pilies barbakane).
2019 metai
Šių metų konkurso tema – „Ženklas"
Ženklas yra suvokiamas kaip objektas, kuris nurodo atitinkamą jo reikšmei objektą arba reiškinį.
Ženklai gali būti: komunikaciniai, iškabos, logotipai, pranašystės ženklai, zodiako, religiniai ženklai, pašto ženklai, matematiniai, rašybos, kompiuteriniai, biologiniai, medicininiai, informaciniai, eismo, komerciniai, istoriniai, miesto ar šalies ženklai ir t.t.
Spalio 26 d. vyko konkurso nugalėtojų pagerbimo šventė.
Konkurse dalyvavo 145 mokiniai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos.
Laureatų darbų ir nugalėtojų apdovanojimo šventės nuotraukos
Baltarusijos rašytojai įkvėpė keramikos konkurso nugalėtojus >>> (rusų k.)
Renginio programa ir kviečiamų dalyvių sąrašas
Konkurso protokolas
Evalution protocol
Konkurso sąlygos
Apie konkursą
Dailininkė keramikė Rūta Šipalytė
Daugiau nei penkiolika metų Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre organizuojami mokinių keramikos kūrinių konkursai ir kasmet vis kita tema. Šiemetinė – „Ženklai“. Konkursui pateikti šimtas keturiasdešimt penki keramikos darbai. O pats konkursas šiais metais tapo tarptautiniu – kartu su trisdešimt dviem institucijomis iš Lietuvos dalyvavo svečiai iš Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos.
Ekspozicija labai spalvinga ir įvairi. Trijų amžiaus grupių (7–10 metų, 11–14 metų, 15–18 metų) mokiniai įdomiai ir skirtingai interpretavo konkurso temą. Ekspozicijoje yra tiek funkcionalių, tiek skulptūrinių keramikos objektų ir kompozicijų.
Norėčiau paminėti Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrinius, kurie išsiskiria darniu spalvingumu, nuoširdžiu ir smagiu temos interpretavimu. Dauguma šios mokyklos mokinių darbų – skulptūrinė plastika, atlikta lipdymo technika. Dominuoja animalistiniai motyvai, viena kita forma – konstruktyvi.
Kita labai spalvinga ir linksma kūrinių grupė priklauso Pasvalio muzikos mokyklai. Dauguma mokinių lipdė zodiako ženklus, naudodami žaismingus žmogaus figūros ir gyvūnų įvaizdžius, sudėliotus harmoninga ritmika. Ta pačia zodiako ženklo tema kūrinius pateikė ir Kuršėnų Stasio Anglickio mokykla bei Molėtų r. Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija.
Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos mokiniai sukūrė žaismingus spalvingus skulptūrinius natiurmortus, sukomponuotus iš dailininko ir muzikanto veiklai būdingų daiktų – tapytojo paletės, gitaros, fortepijono, kaukės. Prie jų priderino ir atsitiktinių buitinių objektų.
Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokinių lipdiniai – skulptūrinė plastika, pasižyminti subtiliais skoningais spalviniais sprendimais. Šešiolikos metų mokinės Neringos Mecelytės kūrinio „Mėnulio kelias“ fotografija panaudota renginio plakatui.
Interpretuodami temą „Ženklai“, keramiką ir kitas medžiagas (metalą, medį, tekstilę) derina mokiniai net iš kelių mokyklų: Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos, Vilniaus r. Lavoriškių gimnazijos, Alytaus jaunimo centro, Minsko saviraiškos centro „Darbščiosios rankos“ (Baltarusija), Kauno r. Šlienavos pagrindinės mokyklos, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos.
„Ženklą“, kaip tautinį-patriotinį motyvą, mato jaunieji kūrėjai iš Kauno r. Šlienavos pagrindinės mokyklos, Kauno Šilo pradinės mokyklos, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos, Šakių r. meno mokyklos, Panevėžio Vytauto Malinausko menų gimnazijos.
Animalistinės figūrėlės dominuoja Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, Šalčininkų Stanislovo Moniuškos menų mokyklos, Minsko gimnazijos (Baltarusija), Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokinių kūryboje.
Simbolizmui būdinga menine raiška pasižymi Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos, Elektrėnų meno mokyklos, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų, Vilniaus r. Lavoriškių gimnazijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro mokinių darbai.
Įvairių šiuolaikinių žinomų prekinių ženklų logotipus savo spalvinguose skulptūriniuose konceptualiuose kūriniuose naudoja Ignalinos kultūros ir sporto centro, Utenos Aukštakalnio progimnazijos auklėtiniai.
Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos mokiniai lipdė reljefines ornamentines plokšteles. Panašios stilistikos grupinį kūrinį „Mano vardas ženkluose“ sukūrė mokiniai iš Valmieros meno ir dizaino mokyklos (Latvija).
Funkcionalius ornamentais dekoruotus indus – ąsotį ir lėkštę – konkursui pateikė Lekėčių keramikos centras.
Penkiolikai iš šimto keturiasdešimt penkių konkurse dalyvavusių mokinių suteikti pagrindiniai apdovanojimai. Daugiau nei dešimčiai mokinių skirti Utenos kraštotyros muziejaus, Vilniaus dailės akademijos ir konkurso kūrinių vertinimo komisijos pirmininkės Rūtos Šipalytės specialūs prizai.
International youth ceramic competition “Signs” at Lithuanian centre of non-formal youth education
Artist ceramicist Rūta Šipalytė
For more than fifteen years, Lithuanian centre of non-formal youth education has been organizing competitions for youth ceramic artworks. The theme of the competition is different every time. This year it is called “Signs”.
One hundred forty five ceramic works were submitted for the competition. This year the competition became an international as some guests from Latvia, Belarus and Russia took part in it along with thirty two Lithuanian institutions.
The exposition is very colourful and diverse. Students from three age groups (7–10 years, 11–14 years, 15–18 years) interpreted the theme of the competition in interesting and different ways. The exhibition contains both functional and sculptural ceramic objects and compositions. Mainly human and animal figures are dominating in the artworks of young pupils. A few compositions are influenced by constructivism. Some students from several schools combined clay and other materials such as metal, wood, textiles in their creations.
Fifteen participants of one hundred forty five other participants were awarded the main prizes. More than ten pupils got special prizes by Utena Museum of Regional Studies, Vilnius Academy of Arts and the chairman of the Jury Rūta Šipalytė.
2018 metai
KERAMIKOS KONKURSAS „KITAS 100“
RĖMĖJAI
Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla „ARTSERIA“, leidykla „Tyto alba“.
Vertinimo komisijos pirmininkas Gvidas Raudonius
Vertinimo protokolasSĄLYGOS
Konkursas skirtas 2018 metams – valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje praeitis suvokiama ne tik kaip priežastis iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip paskata susimąstyti apie tai, kokius svarbiausius tikslus keliame sau artėjant naujam – antrajam Šimtmečiui.
Šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvą kuriantis žmogus – aktyvus XXI amžiaus Lietuvos kūrėjas, suvokiantis, kad nuo jo kasdienių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimi Lietuvos valstybės ir tautos istorijos įvykiai.
Tad kurkite kitą valstybės šimtmetį
2017 metai
Šių metų tarptautinio keramikos konkurso tema „Mano totemas"
Laureatų apdovanojimo akimirkos
Konkurso sąlygos
TOTEMAS
Totemas yra grupę vienijantis simbolis. Jo ženklas turi apsauginę funkciją ir laikomas giminės, genties pradininku, bendruomenę vienijančia jėga.
Jis įsivaizduojamas kaip gamtos stichija (vėjas, saulė, vanduo, perkūnas), gyvūnas, augalas ar jo vaisius.
Totemais gali būti įvairiausi gyvūnai, išnykusios jų rūšys ir mistinės būtybės, jie įamžinami stulpuose, skulptūrose ir kitomis formomis.
Visi turi vieną pagrindinį totemą, lydintį nuo gimimo iki mirties, įvairiose tradicijose vadinamągyvūnu vedliu ar asmeniniu totemu.
Be pagrindinio totemo, mus lydi ir kiti totemai, kurie gali nurodyti kelią, saugoti, gydyti ar mokyti.
2016 metai
Keramikos konkursas „Žaidimas"
2015 metai
Aitvaras – lietuvių pagoniško panteono dieviška būtybė, atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais.
Šiemet Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuoto keramikos konkurso tema buvo „Mano kiemo aitvaras“.
Pasak vertinimo komisijos nario skulptoriaus, LDS nario, VDA doc. Arvydo Ališankos, keramikos darbuose, pristatytuose konkursui, įžiūrimas gausus paskutiniųjų metų kūrybinis derlius. „Darbų įvairovė mitologinių įvaizdžių tema, improvizacijos, meninės raiškos priemonės atspindi jaunojo kūrėjo savęs suvokimą dabarties laike. Mokiniai domisi mitologijos, kaip vaizduotės suaktyvinimo sprendimais, aktualizuoja jaunatviško žaismingumo įkūnijimą keramikos medžiagoje. Pastebimas I ir II grupių, jaunesniųjų mokinių kūrybinis aktyvumas“, – sakė vertinimo komisijos narys.
„Džiugu, kad vykstant kasmetiniam renginiui – keramikos konkursui – įsijungia mokyklos iš tolimesnių Lietuvos kampelių. Auginami talentingi kūrėjai. Labai gerai, kad konkursas turi temą, tuomet ji sprendžiama originaliai, naudojant molį, glazūravimą ir įvedant kitas medžiagas: metalą, virvę. Kiekvienas autorius savitai sprendžia užduotą temą ir išmoningai įvykdo medžiagoje – molyje“, – džiaugėsi vertinimo komisijos pirmininkė keramikė, LDS narė, VDA doc. Ona Petkevičiūtė.
Konkurse dalyvavo 157 mokiniai iš Lietuvos bendrojo ir neformaliojo ugdymo mokyklų. Iš trijų amžiaus grupių buvo atrinkta 15 geriausiai atskleidusių konkurso temą darbų, po penkis darbus iš kiekvienos amžiaus grupės.
Jų autoriai ir juos paruošę mokytojai kovo 21 dieną Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre buvo apdovanoti Centro diplomais, padėkos raštais, Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros padėkos raštais bei rėmėjų atminimo dovanėlėmis.
Ne vienas kalbintas laurėtas prisipažino ateityje svajojantis tapti keramiku. O mokinius paruošę mokytojai nesiliovė džiūgavę su kokiu entuziazmu ir įkvėpimu vaikai kūrė savo darbus. Tai dar kartą parodo koks prasmingas ir svarbus yra šis konkursas.
Renginio metu dalyviams koncertavo Vilniaus Žemynos progimnazijos „Virvytės“ folkloro ansamblis (vadovė Eglė Šavdianė).
2014 metai
Konkursą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Apdovanoti keramikos konkurso, skirto Teatro metams, laimėtojai
„Teatras – gyvenimo veidrodis“ – ši garsiojo dramaturgo Viljamo Šekspyro frazė tapo pagrindine Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuoto keramikos konkurso, skirto Teatro metams, kūrybine ašimi. Konkurso dalyviai savo darbuose bandė perteikti šekspyriškąją gyvenimo ir teatro sankirtos idėją. Konkurse dalyvavo 174 mokiniai iš 43 Lietuvos bendrojo ir neformaliojo ugdymo mokyklų.
Darbų konkursui pateikta pačių įvairiausių. Jaunieji keramikai bandė vizualizuoti teatro istoriją, interpretavo literatūros kūrinius, reflektavo šiuolaikinių režisierių kūrybą, konceptualiai pažvelgė į teatro magiją ir kasdienybę. Molyje atgimė ir spektaklių personažai, ir originalios įsivaizduojamos būtybės, ir scenografijos detalės. Įvairi buvo ir darbų nuotaika: nuo hamletiško egzistencializmo iki nuotaikingo žvilgsnio į aktorius ir teatro užkulisius.
Pasak vertinimo komisijos narės Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros dėstytojos Rasos Gecevičienės, labiausiai džiugino konkurso dalyvių nuoširdumas. „Konkursui pateikta daug įdomių darbų, kur vizualizuoti ir klasikiniai literatūros kūriniai, ir spektakliai. Visų pirma, vertinome darbo idėją, autorių gebėjimą interpretuoti konkurso temą, na ir žinoma, techninį atlikimą. Bet galiu atskleisti, kad komisiją labiausiai papirko nuoširdūs, originalūs darbai. Buvo darbų, kurie tikrai nustebino šiuolaikinėmis koncepcijomis, požiūriu ir ekspresyvumu. Iš kai kurių galėtų pasimokyti net studentai. Smagu, kad mokiniai domisi ne tik keramika, bet ir kitomis meno sritimis, tai šiame konkurse matosi labai akivaizdžiai“, – sakė keramikos pedagogė.
Komisija atrinko 15 darbų, geriausiai atskleidusių konkurso temą. Jų autoriai kovo 29 d. buvo apdovanoti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre. Dar 7 darbų autoriams įteikti specialieji Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros įsteigti prizai ir padėkos raštai.
Į apdovanojimo šventę atvykusius mokinius bei juos lydinčius mokytojus, tėvelius sveikino pantomimos teatras „A“ iš Klaipėdos, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai, renginį vedė Lietuvos Edukologijos Universiteto Ugdymo mokslų fakulteto teatro ir kino pedagogikos II kurso studentai.
