Lt | En
  
     
   
Spalva panašus į kranklį, bet už jį gerokai mažesnis, snapas laibesnis. Abu poros nariai juodi, metalo žvilgesio. Snapo pamatinė dalis balsvos spalvos. Jaunikliai matinės juodos spalvos. Kovo kūno ilgis 40-49 cm, atstumas tarp sparnų tarpugalių 81-94 cm, sveria apie 380-520 g.
Lietuvoje kovai pasirodo apie kovo pradžią (4 dieną) ar vidurį, dalis jų čia būna pasilikę žiemoti. Per migraciją traukia į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Nyderlandus. Gyvena žmogaus kaimynystėje, dažnai kolonijomis, kurios įsikuria kapinėse, prie bažnyčių, parkuose, skveruose. Dažnai sudaro mišrius būrius kartu su varnomis ir kuosomis. Lankosi sąvartynuose, po laukus, pievas, dirvonus. Šaukia prikimusiu balsu „kran“.
Lizdus krauna įvairiuose medžiuose, tačiau dažniausiai pušyse, klevuose, uosiuose, liepose. Lizdo pagrindą suka iš įvairių medžių šakų, žolių, stiebų, vielų. Vidų iškloja sausa žole, plaukų kuokštais, popieriaus skiautelėmis. Paprastai lizdo vidus klojamas iš švelnesnių medžiagų. Viename medyje būna net po keliasdešimt lizdų.
Kiaušinius deda balandžio mėn. pradžioje. Dėtyje dažniausiai 4-5 ovalūs, žalsvi, išmarginti tankiais juosvais ir rusvais taškeliais bei brūkšneliais kiaušiniai. Peri abu porelės nariai apie 17-19 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Perėjimo metu daug jauniklių žūva, suaugusieji po mėnesio lizdą palieka.
Kovai minta įvairiais bestuburiais, lesa įvairių augalų sėklas, uogas, vaisius. Nemėgstami dėl keliamo triukšmo ir aplinkos teršimo, todėl jų skaičius turi būti reguliuojamas. Šiek tiek žalos padaro ir žemės ūkiui.
Kuršių Nerijoje anksčiau tradiciškai valgydavo kovieną (ją vadindavo varniena).