KAUKĖS IR PIEŠINIAI
Kartą į Alytaus dailės mokyklą užėję švietimo sistemos vertintojai (anksčiau jie save vadindavo inspektoriais) labai pasibaisėjo „prikeverzotomis“ mokyklos piešimo lentomis. Tuomet direktorius jiems atsakė itin nedviprasmiškai: „Tą akimirką, kai mokiniai nustos keverzoti, gyvybė pasaulyje išnyks“.
Šiandien galima būtų patikslinti teiginį, nes šiuo metu Alytaus dailės mokykloje ant lentų mokiniai nebepiešia – visi išlikę apipaišymai išlikę iš 5–6 metų senumo laikų ir anksčiau, ir tai jau istorija, kurią mokytojai rodo mokiniams kaip pavyzdį. Sunku patikėti, bet šiandien mes jau mokome mokinius to, ko jie anksčiau mokėdavo vos užgimę – keverzoti!
Kaukių mokykloje niekada anksčiau nedarėme – kaukėmis ir taip buvo visa, ko mokėme vaikus. Šiandieninėje dailių beveidžių visuomenėje kaukės tapo tai, pagal ką atpažįstame vieni kitus. Piešiniai nustojo būti kaukėmis, o kaukės tapo „keverzonėmis“ – t. y. gyvybine sąlyga.
Parodoje apžvelgiami kelių paskutinių metų piešimo ir konstravimo dėstymo transformaciniai virsmai, vykę Alytaus dailės mokykloje.
Mokytojai: Mantas Kazakevičius, Indrė Diržienė, Redas Diržys ir Audrius Janušonis
