Rugsėjo 22 d. LR Seime II rūmų galerijoje atidaryta Nacionalinio mokinių piešinių konkurso „Kelionė laiku. Atgimusi Vilniaus istorija“ geriausių darbų paroda.
Istorinis Vilnius dažnai sutapatinamas su seniausia miesto dalimi, kurią iki XVIII a. juosė gynybinė miesto siena. Tokią interpretaciją pateikė ir nacionalinio piešinių konkurso kvietimą papildęs temos paaiškinimas. Natūralu, kad pasiremdami juo moksleiviai savo piešiniuose dažniausiai vaizdavo tradicinės reprezentacijos objektais tapusius Vilniaus Senamiesčio pastatus: Aukštutinės pilies bokštą, Vilniaus arkikatedrą su varpine, Šv. Onos bažnyčią bei Vilniaus universiteto ansamblio Šv. Jonų bažnyčią. Pažymėtina, kad dauguma šių objektų yra sakralinės architektūros paveldo dalis – taip pateisinamas Vilniaus, kaip šimto šventyklų miesto, vardas, tęsiama nusistovėjusi miesto vaizdavimo tradicija. Kitas Vilniaus kultūrinio paveldo atributas, ryškus moksleivių piešiniuose – miesto legendos. Didžiojo kunigaikščio sapne staugiantis geležinis vilkas, požemiuose tūnantis pabaisa Baziliskas yra neatsiejama romantizuoto pasakojimo apie Vilnių dalis. Lengvai atpažįstami simboliai ir vietovės atsiradimo legendos yra kertiniai paveldo, kaip sąmoningo kultūrinio konstrukto, elementai. Įdomu, kaip skirtingai šiuos elementus komponavo ir jų formomis žaidė piešinių autoriai. Skaityti daugiau...
Istorinis Vilnius dažnai sutapatinamas su seniausia miesto dalimi, kurią iki XVIII a. juosė gynybinė miesto siena. Tokią interpretaciją pateikė ir nacionalinio piešinių konkurso kvietimą papildęs temos paaiškinimas. Natūralu, kad pasiremdami juo moksleiviai savo piešiniuose dažniausiai vaizdavo tradicinės reprezentacijos objektais tapusius Vilniaus Senamiesčio pastatus: Aukštutinės pilies bokštą, Vilniaus arkikatedrą su varpine, Šv. Onos bažnyčią bei Vilniaus universiteto ansamblio Šv. Jonų bažnyčią. Pažymėtina, kad dauguma šių objektų yra sakralinės architektūros paveldo dalis – taip pateisinamas Vilniaus, kaip šimto šventyklų miesto, vardas, tęsiama nusistovėjusi miesto vaizdavimo tradicija. Kitas Vilniaus kultūrinio paveldo atributas, ryškus moksleivių piešiniuose – miesto legendos. Didžiojo kunigaikščio sapne staugiantis geležinis vilkas, požemiuose tūnantis pabaisa Baziliskas yra neatsiejama romantizuoto pasakojimo apie Vilnių dalis. Lengvai atpažįstami simboliai ir vietovės atsiradimo legendos yra kertiniai paveldo, kaip sąmoningo kultūrinio konstrukto, elementai. Įdomu, kaip skirtingai šiuos elementus komponavo ir jų formomis žaidė piešinių autoriai. Skaityti daugiau...
Paroda veiks iki spalio 7 d. Įėjimas laisvas.
