Į pagrindinį turinį 
Lt / En
  
 
„Parašykite laišką įtakingam asmeniui apie tai, kodėl ir kaip imtis veiksmų dėl klimato kaitos“, – tokia tema šiais metais epistolinį rašinį kūrė mokiniai iš viso pasaulio.

Šiemet nacionalinio etapo laimėtoja tapo Lazdijų rajono Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos penktokė Gabrielė Stankevičiūtė (mokytoja Edita Vaitkevičiūtė).
 
Gabrielės Stankevičiūtės rašinys  

Mokinių darbus vertino rašytoja Gintarė Adomaitytė ir žurnalo „Pašvaistė“ vyriausioji redaktorė Audronė Daugnorienė. 

„Epistolinio rašinio konkursas metai iš metų padeda puoselėti laiško rašymo tradiciją tarp jaunų žmonių. Toks minčių dėstymo formatas yra labai asmeniškas ir unikalus, neturintis griežtų rėmų bei leidžiantis per konkrečią temą pajusti rašančiojo emocijas, nuotaiką, pažinti jo vertybes, požiūrį, žinias. Gabrielės laiške atsispindi jos požiūris iki Ukrainos karo pradžios ir po jos – penktokės mintys stebina brandumu, tikėjimu ir viltimi. Ji, nuoširdžiai tikėdama Ukrainos lyderiu, kreipiasi laiške į jį teigdama, kad būtent šis žmogus galėtų būti ir tuo lyderiu, kuris pasaulį vestų teisinga kryptimi dėl klimato kaitos. Tokia, sakyčiau, netikėta sąsaja skirtingų temų kontekste įkvepia vilties ir tikėjimo žmonija bei mūsų Žemės ateitimi. Ačiū tau, Gabriele, už šviesos ir jautrumo kupiną laišką“, – sako Lietuvos pašto Komunikacijos ir klientų patirčių valdymo vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

O štai ką apie konkursą pasakoja rašytoja Gintarė Adomaitytė.
PARAŠYKITE LAIŠKĄ ĮTAKINGAM ASMENIUI APIE TAI, KODĖL IR KAIP IMTIS VEIKSMŲ DĖL KLIMATO KAITOS – tokios temos šiemet sulaukė jaunieji laiškų rašytojai. Man teko užduotis tuos laiškus perskaityti – daugybę laiškų, įdomių ir nelabai, nuoširdžių ir itin oficialiai parašytų.

KAS DŽIUGINO?
Ogi tai, kad klimato permainos, gamtos pasaulis, artima, savų namų aplinka ar Žemės planetos likimas  nepaliko abejingo nė vieno autoriaus. Džiugu, kad nemažai autorių yra nusiteikę vaikščioti pėsti, ne tik nešiukšlinti patys, bet ir surinkti kitų šiukšles, rūpintis miškais, sodais ir parkais, globoti gyvūnus.
Auga išmintingų sprendimų ieškanti, esmines vertybes suvokianti karta.  

KAS VARGINO? 
Sunkiausia buvo skaityti tuos laiškus, kurie anaiptol ir ne laiškai, o tik frazės iš žiniasklaidos, vadovėlių, skrajučių. Laiškas nėra nei referatas, nei pranešimas, nei atsakymai į testo klausimas. Laiškas –  kai nuoširdžiai pasakoji apie savo patirtis, jausmus. Ir kai kriepiesi į adresatą savais žodžiais, bet nebūtinai jį tujindamas. 

KAS STEBINO?
Keista, kad kai kurie autoriai įsivaizduoja, neva valstybių prezidentai ar kiti patyrę politikai yra beveik beraščiai, nieko lig šiol negirdėję apie klimato kaitą, tad skuba jiems pranešti elementarias tiesas. Kartais net sutrikdavau: tai katras čia prezidentas, o katras mokinukas? Jei nori žmogų kuo nors įtikinti, nebūtina jį rūsčiai išbarti. 

KUO IŠSISKYRĖ KONKURSO LAIMĖTOJOS LAIŠKAS?
Energija – tiesiog neapsakoma energija. Tikėjimu pasauliu, jo išmintimi. Viltimi: kai baigsis karas, Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis įveiks ir kitą negandą – klimato kaitą. Išsiskyrė ir gebėjimu naudoti literatūros simbolius: kaip vaizdžiai, kaip darniai  į laišką įsiterpia kriaušės sodinimas,  ramesnio gyvenimo ženklas! 

KAM BUVO RAŠOMI LAIŠKAI?
Pasaulio turtuoliams. Buvusiems ir dabarties prezidentams. Aplinkos ministrams. Merams ir merėms. Europos Sąjungos lyderėms bei lyderiams.  Madų pasaulio autoritetams.  Mokslininkams. Mokyklos ar licėjaus vadovėms. Seniūnams. Klasės draugams ar draugėms (taip, pritariu, ir jie gali tapti įtakingi, gal net dabar yra). Kaimynams. Gretai Thunberg. 

KOKIOS IŠVADOS?
Lietuvoje auga išmintingi, neabejingi vaikai, jie giliai jaučia, daug pastebi. Gal ne visi kol kas moka savo mintis reikšti sklandžiai, bet bando, stengiasi ir tikrai to išmoks. Ypač tie, kurie ir toliau rašys laiškus nebūtinai įtakingiems, bet svarbiems, artimiems asmenims. 

PASTABA SENELIAMS IR MOČIUTĖMS
Seneliai ir močiutės bei kiti vyresni žmonės  neturėtų gąsdinti vaikų pasaulio pabaiga arba pernelyg idealizuoti praėjusių laikų. Prisipažinkime: ir šiltų šlapių žiemų būdavo, ir griaustiniai ne laiku griaudėjo, ir audros siautė. Skelbdami pasaulio pabaigą tik baimių vaikams įvarome, užuot nuteikę juos ramiai, išmintingai siekti labai svarbių dalykų.  


Epistolinio rašinio konkursas, rengiamas nuo 1971-ųjų, šiemet jau 51-asis. Jį rengia Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) Tarptautinis biuras kartu su Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).

Konkursas organizuojamas dviem pakopomis: pirmiausia išrenkami kiekvienos šalies nugalėtojai, tada jų rašiniai išverčiami į prancūzų kalbą ir siunčiami PPS Tarptautiniam biurui, kad galėtų dalyvauti tarptautiniame konkurso ture.

Lietuvoje konkursą organizuoja Lietuvos paštas kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru.