Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, plėtodama ir įgyvendindama neformaliojo vaikų švietimo paslaugas Lietuvos savivaldybėse, 2022–2023 mokslo metais mokyklas skatino aktyviai dalyvauti išbandant pilotinį 4K modelį. Tai viena agentūros ES lėšomis vykdomo projekto „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ veiklų, kurios pagrindinis tikslas – ugdyti mokinių įgūdžius savarankiškai kelti tikslus, reflektuoti apie asmeninę mokymosi prasmę ir pažangą. Taip pat gerinti formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo ir savišvietos dermę, skatinti mokinius vykdyti pačių inicijuotus projektus, stiprinti jų motyvaciją mokytis visą gyvenimą.
4K modelio įgyvendinimas bandomosiose savivaldybėse
4K modelis yra ugdymo proceso dalis, simbolizuojanti skirtingas veiklos sritis, kuriose mokinys gali išreikšti save (žr. 1 pav.). Visos mokinio pasirinktos veiklos turi būti jam įdomios ir prasmingos, išsikeliant konkrečius tikslus, padedančius tobulėti.
4K modelio ciklą sudaro idėjos, planavimo, įgyvendinimo ir refleksijos etapai (žr. 2 pav.). Jų metu mokinys pagal savo išsikeltus asmeninius tikslus renkasi ir vykdo 4K modelio veiklas, reguliariai apmąsto ir kaupia savo veiklos įrodymus, žymi savo patirtį kompetencijų aplanke. Visos 4K kelionės metu mokiniui talkina 4K koordinatorius, atsakingas už mokinių, dalyvaujančių 4K modelio veiklose, konsultavimą ir pasirinktų veiklų organizavimą taip, kad kiekviena 4K modelio sritis būtų išbandyta. Pradinio ugdymo programoje per vienus mokslo metus 4K modelio veikloms įgyvendinti skiriama ne mažiau kaip 20 val. (kiekvienai modelio sričiai – ne mažiau kaip 5 val.), pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – ne mažiau kaip 60 val. (kiekvienai modelio sričiai ne mažiau kaip 10 val.).
Bandomuoju laikotarpiu 4K modelį išbandė 5 konkurso būdu atrinktos vidutinio dydžio savivaldybės (žr. 3 pav.), kurios pasiūlė po tris skirtingas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas įgyvendinančias mokyklas. Atrenkant savivaldybes 4K modelio įgyvendinimui buvo vertinama švietimo paslaugų įvairovė ir stiprinimas, socialinė partnerystė, savanoriškos veiklos galimybės. Taip pat mokinių įsitraukimas į savivaldą ir bendruomenės stiprinimą, savivaldybių, mokyklų darbuotojų motyvacija plėtoti neformaliojo švietimo veiklas. Iš viso pilotiniame projekte dalyvavo 2946 mokiniai (žr. 1 lentelę), iš jų 1036 – 1–4 kl., 1793 – 5–10 kl., ir 117 – 11–12 kl. mokiniai. Jiems padėjo 30 su pagrindiniais 4K modelio organizavimo ugdymo įstaigoje principais supažindintų mokytojų, kurie ir tapo 4K koordinatoriais. Projekte dalyvaujantiems 5–8 klasių mokiniams 4K pakeitė privalomas socialines-pilietines valandas.
Regionuose – pakankamai galimybių įsitraukti į įvairias popamokines veiklas
Grįžtamajam ryšiui gauti koordinatoriams ir mokiniams projekto pabaigoje buvo išsiųstos anketos su atviro ir uždaro tipo klausimais. 4K koordinatoriai viso projekto metu kiekvieną mėnesį taip pat pildė ataskaitas už praėjusį mėnesį. Surinkti duomenys leidžia apibendrinti pagrindinius rezultatus.
Rinkdamiesi popamokines veiklas (žr. 4 pav.), mokiniai kėlėsi trumpalaikius ir ilgalaikius 4K tikslus (pradinukai – dažniausiai komandinius), kurių siekė veiklas vykdydami mokykloje arba už jos ribų. Didžioji mokinių dalis dalyvavo sporto ir sveikatos stiprinimo (48,2 proc.) ir meninės-kultūrinės krypties užsiėmimuose. Ketvirtadalis į anketos klausimus atsakiusių mokinių rinkosi savanorystę arba visuomeninę veiklą (26,6 proc.) ir asmeninius savišvietos projektus (24 proc.). Likusieji susidomėjo akademine-moksline (14,4 proc.) ir STEAM krypties veikla.
Sportuojantys mokiniai aktyviai dalyvavo įvairiose jiems svarbiose varžybose, siekė tapti jų prizininkais, išmokti naujų veiksmų, pagerinti savo asmeninį rezultatą. Pavyzdžiui, išmokti valdyti ledo ritulio lazdą ne tik dešine, bet ir kaire ranka, žongliruoti futbolo kamuoliu, pagerinti gynybą, atlikti kuo daugiau triukų su paspirtukais, riedlentėmis, riedučiais, gauti atitinkamos spalvos dziudo arba karatė diržą, dviračiu numinti arba pėstute nueiti kuo daugiau kilometrų. Retesni, tačiau išsiskiriantys tikslai – su žirgu peršokti atitinkamo aukščio kartelę, mokykloje suorganizuoti sunkumų kilnojimo varžybas, mokytis šokių ant stulpo (anglų k. pole dance) judesių, išmokti važiuoti dviračiu ant vieno rato, tobulinti šuolį į vandenį nuo tramplyno. Sportininkai koordinatorius nuolat informavo apie įvykusius renginius, džiaugėsi laimėtais medaliais, gautais diplomais ir pagyrimo raštais.
Meninė-kūrybinė mokinių veikla dažniausiai buvo susijusi su meninės krypties būreliais arba įvairiais renginiais (pvz., mokyklos gimtadienio, šimtadienio) ir šventėmis (pvz., Helovyno, Kalėdų, Velykų, Kaziuko mugės, Vasario 16-osios arba Kovo 11-osios), jų inicijavimu ir organizavimu. Šie vaikai pasižymėjo kūrybiškumu ir ypač originaliais sprendimais. Dailininkai turėjo tikslų išmokti piešti kokį nors objektą (pvz., animacinius personažus, žmogaus veidą, gyvūnus, perspektyvą), kūrybai pasitelkė netradicines priemones (pvz., kavos tirščius), išbandė neįprastus paviršius (pvz., piešė ant senų pastatų sienų, kompaktinių plokštelių, drobinių maišelių, drabužių). Šokėjai, muzikantai ir dainininkai aktyviai koncertavo rajoniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, mokėsi groti įvairiais muzikos instrumentais (pvz., gitara, akordeonu, saksofonu, pianinu, kanklėmis) ir netgi diriguoti orkestrui. Fotografai dažniausiai rinkosi įamžinti mokyklinius renginius, šventes ir gamtos grožį. Šioje mokinių grupėje taip pat buvo rašiusių apsakymus, užsiėmusių įvairiais rankdarbiais, organizavusių madų šou ir garsinius knygų skaitymus mokyklos bendruomenei. Paminėtinas vienos Panevėžio r. sav. mokyklos pavyzdys, kuomet 5–10 klasių mokiniai, Kaziuko mugėje pardavę savo gamintus darbelius iš medienos, uždirbo net 440 Eur ir tuos pinigus nusprendė panaudoti ekskursijai – pasiplaukiojimui laivu.
4K projekto dalyviai aktyviai savanoriavo įvairiose įstaigose: slaugos ligoninėse, vaikų darželiuose, vaikų dienos ir daugiafunkciuose centruose, gyvūnų prieglaudose, aklųjų ir silpnaregių draugijose. Tarp mokinių taip pat populiari buvo Maltos ordino pagalbos tarnybos, Lietuvos šaulių sąjungos, Jaunųjų konservatorių lygos, Lietuvos moksleivių sąjungos, nacionalinės savanoriškos gelbėjimo tarnybos „Voliuntarius LT“, Jaunųjų policijos rėmėjų, „Maisto banko“, akcijos „Darom“ veikla. Buvo vaikų, kurie susidomėjo pasauline saviugdos programa „DofE“, savo tikslų siekė dalyvaudami skautų, šaulių, ateitininkų būrelio popamokiniuose užsiėmimuose, skaitė skaitinius šv. mišių metu arba tiesiog skubėjo į pagalbą vyresniems kaimynams. Tobulinant lyderystės gebėjimus, organizuojant veiklas mažesniems mokiniams, globojant renginius, keliose gimnazijose į 4K veiklas įsitraukė mokinių parlamentas. Nuošalyje neliko ir karas Ukrainoje. Daug mokinių panoro prisidėti prie šią šalį remiančių akcijų „Sušildyk Ukrainos kojas“ ir „Radarom“ planavimo, organizavimo ir įgyvendinimo.
Daug įdomių idėjų įgyvendinta inicijavus ketvirtoje vietoje pagal populiarumą tarp mokinių atsidūrusius įvairius savišvietos ir asmeninius projektus. Į šią kategoriją pateko viršelių perskaitytoms knygoms kūryba, mokyklos puslapio socialiniuose tinkluose administravimas, stalo žaidimų pertraukos, išleistuvių suknelės siuvimas, įvairių patiekalų namuose gamyba. Taip pat recenzijų apie matytus filmus rašymas, manikiūro ir makiažo technikų mokymasis, netgi šuns dresavimas arba seno bolido restauravimas.
4K projektas paskatino mokinius mokytis įvairių užsienio kalbų (pvz., anglų, prancūzų, ispanų, rusų, lenkų, kinų, korėjiečių), skaityti knygas, dalyvauti mokyklos laikraščio veikloje. Akademinei-mokslinei mokinių veiklai priskirtina ir pagalba silpniau besimokantiems klasės draugams, pamokų mažesniems mokiniams vedimas, dalyvavimas olimpiadose ir konkursuose, protmūšių, viktorinų organizavimas, pagalba ukrainiečiams (pvz., mokant lietuvių k., padedant suprasti pamokos medžiagą ir užduotis).
Tarp STEAM krypties popamokinių užsiėmimų pateko mokinių lankomi gamtos mokslų, inžinerijos, IT, technologijų, robotikos būreliai. Vieną gražiausių projekto tikslų išsikėlė vienos Pasvalio r. sav. mokyklos trečiokai – iš gilių išauginti ąžuoliukus, rūpestingai juos prižiūrėti, o galiausiai kaip pradinės mokyklos baigimo simbolį pasodinti lauke. Labai panaši veikla – vaistažolių pakeltose lysvėse auginimas, o vėliau jų džiovinimas, sudomino ir dar keletą mokyklų, turėjusių galimybių šios veiklos realizavimui. Taip pat buvo mokinių, kurie ėmėsi palangės daržininkystės. Jie visus mokslo metus augino įvairius valgomus augalus (pvz. svogūnų laiškus, paprikas), savo užaugintus daigelius dovanojo draugams ir šeimos nariams, su savo puoselėjamais sodinukais dalyvavo jaunųjų ūkininkų suvažiavimuose. Tarp prisiekusių gamtininkų buvo ir besirūpinančių žiemojančiais paukščiais, stebinčių ir analizuojančių gamtos reiškinius, kuriančių atsinaujinančios energijos šaltinius ateities gyvensenos modeliams. Tuo tarpu IT, technologijomis ir robotika besidomintys mokiniai dažnu atveju mokėsi montuoti filmus, programuoti, kurti kompiuterinius žaidimus, valdyti droną.
Projekto rezultatai nustebino ir mokinius, ir mokytojus
Koordinatoriai pastebi, kad mokiniams dažnai tik atrodo, kad jie nieko neveikia ir niekuo nesidomi. Projektas suteikė galimybę geriau pažinti vaikus, sužinoti jų pomėgius. Individualūs pokalbiai atskleidė, kad vaikai kartais užsiima neįtikėtinais dalykais: kuria scenarijus šeimos šventėms, savo kambarį paverčia asmeninės kūrybos darbų paroda arba 12 m. atranda knygas apie investavimą. Projektas padėjo atsiskleisti iš pirmo žvilgsnio tylesniems, ramesniems mokiniams, neformaliomis veiklomis sudominti mažiau motyvuotus arba vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Viso projekto metu koordinatoriai jiems stengėsi rasti vietą komandoje, kurios veikla būtų pati artimiausia, arba skirti daugiau individualaus dėmesio. Mokinių apklausa atskleidė, kad beveik pusė (43,6 proc.) mokinių projekto pradžioje nežinojo, ką nori veikti, tačiau net 38,7 proc. mokinių 4K koordinatorius buvo tas žmogus, kuris padėjo atrasti įdomias veiklas, į kurias jie galėjo įsitraukti.
Buvo atvejų, kuomet koordinatoriams tekdavo mokinius įtikinėti, kad jų išsikeltas tikslas – per didelis ir jo nepavyks įgyvendinti. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį vienas mokinys užsispyrė, kad per mokslo metus perskaitys net 30 knygų, ir tik po grįžtamojo ryšio užsiėmimo tas skaičius buvo pakeistas į gerokai mažesnį – 12. Buvo vaikų, kurie labai noriai pasakodavo apie tai, ką veikia laisvalaikiu, koordinatorius kvietė dalyvauti visuose savo koncertuose, varžybose ir netgi atakuodavo koordinatorius mesendžeryje, kad tik šie gyvai pamatytų jų veiklų įrodymus.
Dalyvavimas projekte mokiniams buvo visapusiškai naudingas. Koordinatoriai pastebi, kad ženkliai padaugėjo vaikų, lankančių popamokinės veiklos būrelius. Tą patvirtina ir pačių mokinių apklausa: 35,4 proc. mokinių per mokslo metus išbandė bent vieną naują popamokinę veiklą, 45,8 proc. – dvi ir daugiau. Be to, mokinių veikla tapo įvairesnė: jie ne tik sportavo, šoko arba dainavo, bet save atrado ir kitose srityse, turėjo galimybių labiau pažinti save. Taip pat daugiau mokinių nei įprastai dalyvavo įvairiuose konkursuose, olimpiadose, savo darbus demonstravo parodose ir tai juos motyvavo dar labiau stengtis. Viso projekto metu vaikai mokėsi įvairesnėse, netradicinėse aplinkose (pvz., knygynuose, bibliotekose, muziejuose, robotikos centruose), mezgė pažintis su kitų mokyklų mokiniais. Kartu jie tapo atsakingesni, pasikeitė jų požiūris į atliekamas veiklas. Štai vienoje Kaišiadorių r. mokykloje visą gruodžio mėn. koordinatorė organizavo bendrą veiklą pradinukams – kurti ir kasdien pildyti Advento kalendorių. Eigoje koordinatorė susirgo, tačiau jos mokiniai į šią užduotį žiūrėjo labai atsakingai – net ir sergant jų mokytojai, stengėsi, kad kalendorius kasdien būtų pildomas. Dar vienas pliusas – 4K modelio veiklos mokinius sudomino ir įtraukė labiau, nei jiems iki tol įprastos socialinės–pilietinės valandos ir puikiai papildė mokyklose dirbančių karjeros specialistų veiklas.
Mokinių nuomone, didžiausia 4K vertė (žr. 5 pav.) jiems buvo naudingai praleistas laikas (51,5 proc.), padidėjusi motyvacija išbandyti naujas veiklas (30,5 proc.), susiformavę laiko planavimo įgūdžiai (29,4 proc.), noras būti aktyvesniems, iniciatyvesniems, pilietiškesniems (29 proc.) ir viso projekto metu besimokant juos lydėjęs pasitenkinimo ir prasmės jausmas (25,4 proc.).
Parengta pagal Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros vykdomo projekto „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra” informaciją
DAUGIAU INFORMACIJOS:
