Lt | En
  
 

Baigėsi Mokyklų edukacinių erdvių 2020 metų konkursas. Skelbiame nugalėtojus ir vertinimo komisijos įžvalgas apie konkursą.

Konkurso tikslas – aktyvinti mokyklų tikslingą, darnų ir estetišką edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą mokinių ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę; skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą ir savarankiškumą, kuriant mokyklos vidaus ir lauko ir edukacines erdves; ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosaugos ir bendrąsias vertybes, formuojant mokyklos aplinkos savitumą, kuriant gamtos ir žmogaus sąlyčio aplinkoje zonas; stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius tarp ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, skleisti gerąją patirtį.

Nacionaliniam etapui atrinkta 80 mokyklų. Vertinimo komisija aplankė jas visas ir išrinko geriausiai savo edukacines erdves kuriančias ir naudojančias mokyklas. 

Rezultatai

Nuotraukos

Žemiau dalijamės vertinimo komisijos narių įžvalgomis apie šių metų rezultatus ir aplankytų mokyklų edukacines erdves.

Po mokyklų edukacines erdves pasižvalgius

Mes, visuomenės sveikatos specialistai, vertinome, kaip edukacinių erdvių įrengimas padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Todėl didžiausią dėmesį skyrėme vaikų skatinimui būti lauke, grūdinimuisi, fizinį aktyvumą skatinančioms priemonėms ne tik lauke, bet ir vidaus erdvėse.

Galime tik pasidžiaugti, kad mokyklų bendruomenės pačios tai supranta ir mes matome, kad lauko edukacinėse erdvėse kasmet daugėja basakojų takų, sporto aikštelių su įvairiais treniruokliais, sudaromos galimybės tiek mokiniams, tiek mokytojams lauke žaisti stalo tenisą ir biliardą, įvairius kitus aktyvius žaidimus. Ypač svarbu ir tai, kad žaidimams skirtos priemonės net ir vasaros metu yra laisvai prieinamos ir bendruomenės narių pamėgtos.

Džiugina, kad bendrojo lavinimo mokyklos jau neapsiriboja viena vienintele lauko (žaliąja) klase, jų mokyklų lauko erdvėse vis daugėja. Tik norime priminti, kad lauko klasės turėtų būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. O kad tokia klasė būtų dar ir maksimaliai pritaikoma įvairioms pamokoms, reikėtų ne tik suolų, bet ir stalų, ant kurių būtų galima rašyti. Vienos ugdymo įstaigos vadovė paskaičiavo, kad praėjusiais mokslo metais lauko klasė buvo reikalinga ir ja mokiniai bei mokytojai naudojosi net 5 mėn.

Kaskart ikimokyklinių ugdymo įstaigų bendruomenės nustebina savo išradingumu: vaikams įrengia „purvo“ baseinus, vandens baseinėlius, kur karštą vasaros dieną vaikai žaidžia su vandeniu ir purvu, stato svajonių pilis ir kitus statinius. Taip pat sukurta daug ir įvairių edukacinių erdvių, kurios gali vaikus įtraukti į begales tyrinėjimų, naujų atradimų ir pažinimų pasaulį, suteikti žinių ir teigiamų emocijų, leidžia daug ką patiems vaikams išbandyti ir įvertinti save įvairioje aplinkoje. Stebina sukurta „gyva“ pelkė, žaliuojančių žilvičių koridorius ir natūrali šieno palapinė. O ką jau kalbėti apie įvairių augalų gausą, įrengtas natūralias pievas, daržovių šiltnamius bei piktžolių kampelius. Visa tai kalba apie didelį ir nuoširdų bendruomenės darbą kuriant nepakartojamas ir funkcionalias erdves.

Pastebėjome, kad išradingai įrengtiems prieskonių ir vaistinių augalų darželiams kartais parenkama netinkama vieta – visai šalia mašinų stovėjimo aikštelės. Tokioje vietoje auginami augalai tampa netinkamais vartoti maistui. Vartojimui skirtus augalus patogiausia būtų auginti netoli virtuvės patalpų, kad bet kada būtų galima jų nusiskinti.

Labai nustebino ir mokyklos teritorijoje rastas augantis barštis ir kai kurie kiti, į nuodingų augalų, draudžiamų sodinti ir auginti mokyklos sklype, sąrašą įtraukti augalai (HN:21, HN:75). Siūlome ugdymo įstaigų administracijai dar kartą įvertinti įstaigos sklype ir patalpose auginamų augalų saugumą.

Šiek tiek pasigedome balanso tarp koridoriuose įrengtų sėdėjimui skirtų sėdmaišių ar minkštasuolių ir aktyvaus judėjimo įrengimų, tokių kaip teniso stalų ar vidaus treniruoklių. Ypač naudinga būtų tokius įrenginius turėti neformaliojo ugdymo bei menų mokyklose, kur vaikai nemažai laiko skiria specifinėms sėdimoms veikloms.

Taip pat ugdymo įstaigų teritorijoje vis dar tenka pamatyti automobilių padangų. Padangos – pavojingos atliekos, jos turi būti perdirbamos ir joms ugdymo įstaigų teritorijoje – ne vieta.

Mūsų nuomone, pagrindinis tikslas – kad edukacinės erdvės būtų įrengtos ne dėl pliusiuko, bet būtų maksimaliai naudojamos. Sveikesni būsime tada, kai sveikesnis pasirinkimas taps lengviau prieinamu ir greičiau pasirenkamu.

Sėkmės kuriant sveikatą stiprinančias ir mokančias ją saugoti edukacines erdves.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus specialistės
Diana Aleksejevaitė
Nijolė Paulauskienė
Daiva Žeromskienė

________________

Nudžiugino mokytojų, mokyklų vadovų entuziazmas ir pagarba mokiniui, ugdytiniui. Nuo darželinuko iki gimnazisto ar profesinio rengimo centro mokinio – visiems sudaroma galimybė mokytis įdomioje, nuolat turtinamoje aplinkoje, kur gera ir jauku tiek pamokoje, tiek laisvalaikiu. Ne vienoje mokykloje (lankėmės liepą) matėme mokinius, atvykusius į mokyklas sportuoti, stovyklauti ar tiesiog praleisti laisvą valandėlę jaukioje pavėsinėje. Tai džiugina.

Nustebino kokybinis konkurso mokyklų augimas. A ir B kategorijų mokyklos per du metus įgijo naujų kompetencijų. Ypač smagu buvo išvysti užsienio seminaruose mokytojams pateiktų pavyzdžių atsiradimą mūsų mokyklose.

O svarbiausias dalykas – poslinkis edukacijos link. Prieš maždaug dešimtmetį vyravo samprata, kad mokyklos erdvės turi būti gražios, tvarkingos, apželdintos. Dabar atsiranda vietos ir „netvarkai“, jei ji svarbi ugdymui. Pavyzdžiui negyvos medienos sąvartoms – atrodo labai netvarkingai, tačiau greta galima nagrinėti biologinę įvairovę – kempininius grybus, daugybę skirtingų vabzdžių rūšių. Mažiau liko ir požiūrio, kad kuo didesnę mokyklos aplinkos dalį reikia padengti trinkelėmis. Atsirado vietos žolei, net mažiems vandens telkiniams. Juos galima įrengti saugiai ir pritaikyti edukacijai.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas
Almantas Kulbis

________________

Geros mokyklos koncepcijoje akcentuojama, kad „ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali“. Lankantis bendrojo ugdymo įstaigose, pasigendama ugdymo erdvių įvairovės, ypač lauke. Tokių erdvių kūrimas nereikalauja didelių laiko ar finansinių sąnaudų. Remiantis dažna mokyklų patirtimi, matyti, kad visa tai galima padaryti ir su esamais resursais, įtraukiant mokinius ar kitus bendruomenės narius. Manau, kad net nuotolinio darbo metu tai buvo galima daryti. Stebimi ikimokyklinių mokyklų gebėjimai kurti, nors atskirų resursų edukacinėms erdvėms skirta tikrai nebuvo. Visada akcentuoju, kad bepigu padaryti turint pakankamai išteklių, bet tai neskatina kūrybos. Darželių kiemuose, kurių iliustracijas teikė kiti komisijos nariai, mačiau, kad erdvės kiek per daug perkrautos, vaikams nelieka vietos judriai veiklai. Taip pat matau ir nenatūralumo bei kičinių akcentų. Lauko aplinkas labai suniveliuoja vienodi spalvingi sertifikuoti įrenginiai. Jie būtini, bet reikia įvairovės atsvaros, ypač tyrinėjimui. Nemažai daliai visų tipų įstaigų lauko erdvėse trūksta dėmesio seniems medžiams, rieduliams, t. y., neišryškinama jų istorija bei kilmė, atsiradimas teritorijoje. Aišku, ne visada tai įmanoma padaryti. Matau, kad kai kurių įstaigų vadovams trūksta kvalifikacijos tobulinimo(si) kuriant erdves.

A kategorijos mokyklos jau išsisemia, tad linkiu siekti kokybės, o ne kiekybės. Šiaip Lietuvos mastu padaryta labai daug.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė
Irena Barbšienė

________________

2020 metų Nacionalinio edukacinių erdvių konkurso rezultatai patvirtino, kad edukacinių erdvių kūrimas mokyklų aplinkoje sparčiai plėtojamas, kuriama šių erdvių infrastruktūra, edukacijai kūrybingai ir tikslingai naudojami įvairūs mokyklos aplinkos komponentai. Į šią veiklą vis dažniau įsijungia visa mokyklos bendruomenė, dalyvauja ir vietos bendruomenės nariai. Ugdymo procesas mokyklos aplinkoje sudaro sąlygas patyriminio ugdymo(si) plėtotei tobulinant kompetencijas, susietas su kūrybingumu, technologiniais praktiniais žinių pritaikymo gebėjimais, bendravimu, verslumu, organizuotumu ir t. t. Edukacinių erdvių kūrimas ir naudojimas ugdymo procese jau pradedamas planuoti, vadovaujamasi visuminiu požiūriu, vykdoma gerosios patirties sklaida.

Apibendrinant pažintį su mokyklų edukacinėmis erdvėmis ir jose vykdoma veikla norėčiau išskirti kelis aspektus:

• Viena plačiausiai ugdymosi procese naudojamų edukacinių erdvių – žalioji ugdymosi aplinka; daugumoje mokyklų yra įrengtos pakeltos lysvės, šiltnamiai, žaliuoja sodai, informacija apie augalus pateikiama etiketėse, parengtose metodinėse priemonėse, tačiau dar retokai augalų įvairovė siejama su ugdymo programomis; vabzdžių viešbučiai tapo įprastu elementu mokyklų aplinkoje, bet pasigendama įdomios, žaidimu pagrįstos informacijos apie vabzdžius ir jų gyvenimą; grybų pasaulis vis dar laukia dėmesio edukacinėse erdvėse; mažai dėmesio skiriama uolienų, mineralų pasaulio pažinimui, tačiau ir šios erdvės jau pradėtos naudoti mokyklų aplinkoje; svarbią pažintinę reikšmę turi sukurtos pievų, pelkių ekosistemos, kuriose tiriama biologinė įvairovė ir sistemos funkcionavimo ypatumai; pelkėse augantys kiminai ir iš jų susidariusios durpės yra puikūs tyrimo objektai ir turėtų būti plačiau naudojami, o medgrinda gali tapti ir smagia pramoga; orų prognozavimas, vėjų rožės sudarymas, kritulių tyrimai, saulės laikrodžių įrengimas ir stebėjimas bei kita veikla gamtoje sudaro sąlygas besimokantiems tyrinėti, eksperimentuoti, atrasti ir išrasti, bendrauti, analizuoti ir lyginti, kurti; tyrimų erdvėse daugėja priemonių eksperimentams atlikti (įvairūs didinimo, matavimo prietaisai ir kt.), hidrolatų iš aromatinių augalų gamybą jau galima sieti ir su verslumo ugdymu; edukacinėse erdvėse reikšmingą vietą užima kankorėžių, augalų vaisių, gyvūnų veiklos pėdsakų, ekskrementų, paukščių lizdų ir kitos ekspozicijos; prasminga yra gamtos objektų ir literatūros, matematikos, fizikos, chemijos, kalbų mokymosi ir kitų dalykų integracija; edukacinės erdvės kuriamos įvairiame kraštovaizdyje, kurio tyrimai gali būti atliekami įvairiais aspektais (istoriniu, estetiniu, ekologiniu, socialiniu, architektūriniu, teritorijų planavimo, rekreaciniu ir kt.); pedagogai rengia aplinkos tyrimo metodikas, dalijasi patirtimi seminaruose ir konferencijose; tobulėjimui perspektyvų yra daug – turimi mokyklos aplinkoje tvenkiniai, rieduliai, parkai ir kiti gamtos objektai dar ne visada planingai ir tikslingai naudojami edukacijai, o juk tai didžiulė gamtos dovana, tikras edukacijos objektų lobynas.

• Vis įvairesnės, spalvingesnės ir patrauklesnės mokyklose yra poilsio erdvės, kuriose sudarytos sąlygos ir aktyviam poilsiui.

• Puikios sąlygos edukacinėse erdvėse yra mokinių meniniam ugdymuisi, atsižvelgiant į jų estetinio suvokimo, meninio mąstymo, kūrybinės vaizduotės ypatumus.

• Apie edukacinių erdvių komponentus ir naudojimo galimybes informacijos galima rasti mokyklų interneto puslapiuose, tačiau ji ne visada būna susisteminta ir atspindi tikslingą ir planingą šių erdvių naudojimą.

• Tenka pripažinti, kad spalvingiausios ir įvairiausios edukacinės erdvės sukurtos vaikų lopšelių-darželių aplinkoje, o labiausiai jų pasigendama gimnazijose.

• Užsimezga prasminga ir turininga partnerystė tarp edukacinių erdvių kūrėjų – vyksta susitikimai, seminarai, konferencijos, kurių metu dalijamasi gerąja patirtimi, tobulinama kvalifikacija. Pagarba pedagogams, kurie profesionaliai vadovauja edukacinių erdvių kūrimui ir naudojimui, yra kūrybingi ir atviri inovacijoms.

Vilniaus miesto savivaldybės ekologė, Vilniaus kolegijos docentė
Dr. Ona Motiejūnaitė