Lt | En
  
 

Karantinas – iššūkis ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo vaikų švietimo vykdytojams. Šių metų pradžioje prasidėjusi kova su covid-19 virusu privertė dirbančiuosius švietimo sektoriuje skubiai pereiti prie darbo nuotoliniu būdu, įdėti daug darbo ir pastangų, kad vaikai galėtų sklandžiai mokytis namuose ir patirtų kuo mažiau streso bei įtampos.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) karantino metu stebėjo kaip neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) sektoriui pavyksta organizuoti nuotolinį darbą ir spręsti iškylančias problemas. Šiam tikslui pasiekti centro NVŠ kokybės ir stebėsenos skyrius atliko 2020 m. pirmojo pusmečio NVŠ statistinių duomenų apžvalgą bei NVŠ teikėjų ir savivaldybių atstovų apklausas. Sukaupti duomenys atskleidė tendencijas, vyravusias neformaliajame vaikų švietime karantino pradžioje ir jam pasibaigus, taip pat iššūkius, su kuriais susidūrė NVŠ teikėjai ir savivaldybių atstovai. 

NVŠ teikėjai priėmė nuotolinio darbo iššūkį

Šalyje įsigaliojus karantinui, 2020 kovo 16–birželio 16 dienomis, didžioji dalis (78 proc.) NVŠ teikėjų greitai persiorientavo į nuotolinį darbą. Daugiausiai NVŠ programų karantino metu vykdė Vilniaus m., Kauno m., Panevėžio m., Klaipėdos m. ir Kauno r. savivaldybės. Iš 16 Lietuvoje vykdomų NVŠ programų krypčių populiariausios karantino metu buvo sportas, choreografija ir šokis, muzika, techninė kūryba, kalbos, informacinės technologijos ir dailė. Mažiausiai įgyvendintos saugaus eismo, turizmo ir kraštotyros bei medijų programų kryptys. Karantino metu kalbų, techninės kūrybos, informacinių technologijų krypčių NVŠ programose vaikų skaičius kito mažiausiai.

Kita vertus, ne visi teikėjai turėjo galimybes NVŠ veiklą vykdyti nuotoliniu būdu ir ne visi vaikai galėjo dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose pasikeitus ugdymo organizavimui. Todėl prasidėjus karantinui vaikų, gaunančių NVŠ tikslinį finansavimą, skaičius krito 38 proc. Tačiau švelninant karantiną didžioji dalis teikėjų grįžo prie įprastinio darbo ir vis daugiau vaikų gegužės ir birželio mėnesiais sugrįžo į NVŠ programas. Dalis NVŠ teikėjų, kompensuodami prarastus mėnesius, pradėjo vykdyti programas ir vasaros mėnesiais (žr. lentelę žemiau). 


Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vyriausybė 2020 m. vaikų neformaliajam švietimui papildomai skyrė 8 mln. eur. – tai kelis kartus didesnė suma nei ankstesniais metais. Šios lėšos paskirstomos savivaldybėms, kad jos galėtų naudoti jas vaikų vasaros stovykloms, edukacinėms programoms ir kitoms neformaliojo vaikų švietimo veikloms. 

Nuotolinis ugdymas – naujos galimybės ir iššūkiai NVŠ teikėjams

Didžioji dalis NVŠ teikėjų prisitaikė prie naujų darbo aplinkybių karantino metu. Stebėdamas NVŠ nuotoliniu būdu vykdymo būklę, LMNŠC 2020 m. balandžio mėn. atliko apklausą, kurioje dalyvavo 759 NVŠ teikėjai (36 proc. laisvųjų mokytojų, 64 proc. švietimo organizacijų) iš 58 Lietuvos savivaldybių. 

Apklausa parodė, kad net 82 proc. NVŠ teikėjų nuotolinio ugdymo organizavimą vadina sėkmingu. Bendravimui su mokiniais jie naudojo įvairias pokalbių programas, dažniausiai Messenger, Zoom, Skype, Teams, Meet, Viber bei kitas. Ugdymo turinį papildančios informacijos NVŠ teikėjai sėmėsi iš įvairių skaitmeninių šaltinių. Penktadalis apklaustųjų kaip itin patogų skaitmeninį mokymo išteklių įvardino LRT televizijos mediateką, nemažai apklaustųjų paminėjo ir kitas virtualias erdves, kuriomis naudojosi karantino metu (žr. lentelę žemiau). 

Nors NVŠ teikėjai teigia, kad jiems pavyko efektyviai bendrauti su mokinių tėvais organizuojant ir vykdant nuotolinį ugdymą, tai pasiekti nebuvo lengva. Kalbėdami apie iššūkius NVŠ teikėjai minėjo, kad didžioji dalis NVŠ programose besimokančių vaikų mokosi pradinėse ir pagrindinėse klasėse, todėl mokiniams reikėjo tėvų pagalbos dalyvaujant tiek bendrojo ugdymo pamokose, tiek būrelio užsiėmimuose.  

Teikėjų teigimu, jiems pavyko sėkmingai adaptuoti NVŠ programas nuotoliniam ugdymui. Kita vertus, didžioji dalis NVŠ mokytojų nuotoliniam ugdymui mokėsi ir ruošėsi savarankiškai. Paklausti, kokios švietimo pagalbos jiems reikėtų, įvardino, kad nuotoliniam darbui pasiruošti padėtų: 

  •      mokymai, seminarai su nuotolinio darbo praktikais, kad gautų gerosios patirties pavyzdžių; 
  •        konsultacijos su IT specialistais ar inžinieriais, kad įgytų kompiuterinio raštingumo įgūdžių dirbti įvairiomis programomis; 
  •      mokymai, konsultacijos su psichologais, kad gautų rekomendacijų, kaip bendrauti nuotoliniu būdu su vaikais ir jų tėvais;
  •         idėjų bankas. 

Nepaisant iššūkių, 75 proc. NVŠ teikėjų yra nusiteikę vykdyti užsiėmimus nuotoliniu būdu, jei karantinas būdų atnaujintas kitais mokslo metais.  

Savivaldybių darbuotojai – pagalba NVŠ teikėjams

NVŠ teikėjai glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis. Neformaliojo vaikų švietimo vykdymo priežiūra yra savivaldos funkcija. LMNŠC 2020 m. gegužės mėn. atliko savivaldybių darbuotojų apklausą, kuri skirta NVŠ ir FŠPU programų, vykdomų nuotoliniu būdu, būklei įvertinti. Apklausoje dalyvavo po vieną savivaldybės darbuotoją, koordinuojantį neformalaus švietimo programų įgyvendinimą, iš visų 60-ies Lietuvos savivaldybių. Šalyje įvedus karantiną, balandžio mėnesį nuotoliniu būdu NVŠ tikslinio finansavimo programas vykdė 57 savivaldybės, karantino sąlygoms švelnėjant, gegužės mėn. veiklos buvo vykdomos jau 59 savivaldybėse.

Organizuojant neformaliojo vaikų švietimo veiklas nuotoliniu būdu savivaldybių darbuotojai turėjo užtikrinti, kad šis procesas vyktų sklandžiai, todėl jie nuolat konsultavo NVŠ teikėjus, vykdė  programų stebėseną. Savivaldybių darbuotojai, kaip ir apklaustieji NVŠ teikėjai, pastebėjo panašius nuotolinio ugdymo iššūkius. Pavyzdžiui, mokiniams ne visada pavyksta subalansuoti krūvį tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklų, vaikai būna pavargę nuo darbo prie kompiuterio, todėl ne visi mokiniai noriai dalyvauja NVŠ užsiėmimuose ir atlieka jiems siūlomas užduotis. Nepaisant kylančių iššūkių savivaldybių darbuotojai NVŠ ir FŠPU programų, vykdomų nuotoliniu būdu, organizavimo kokybę įvertino 8,1 balo iš 10.  

Savivaldybių darbuotojai pažymi, kad siekiant ateityje užtikrinti sklandų nuotolinį darbą, reikia organizuoti mokymus savivaldybių darbuotojams apie nuotolinio ugdymo vykdymą ir stebėseną. Taip pat organizuoti seminarus, mokymus NVŠ teikėjams dėl programų vykdymo nuotoliniu būdu, teikti jiems praktinius patarimus, rekomendacijas, ypač dirbantiems sporto, muzikos ir dailės srityse, kurti ir viešinti gerosios patirties banką.

Nuotolinis ugdymas – ateities perspektyva

Neformaliojo vaikų švietimo sektoriaus stebėsena karantino metu parodė, kad NVŠ teikėjai geba operatyviai organizuoti nuotolinį darbą ir spręsti iškylančias problemas. Didžioji jų dalis jau karantino pradžioje pradėjo vykdyti įdomius, turiningus užsiėmimus nuotoliniu būdu, taip suteikdami vaikams galimybę nepertraukiamai pažinti, bendrauti ir tobulėti savo pasirinktose NVŠ programų kryptyse.

Be abejonės, ateityje NVŠ teikėjams būtina visokeriopa pagalba: mokymai, seminarai, konsultacijos su nuotolinio darbo praktikais, IT specialistais ir psichologais, taip pat – metodinės rekomendacijos ir idėjų bankas. Visos šios priemonės padėtų NVŠ teikėjams dar sklandžiau ir efektyviau organizuoti nuotolinį darbą.

Karantino metu kilę iššūkiai parodė nuotolinio ugdymo ateities galimybes, kuriomis didžioji dalis NVŠ teikėjų galėtų ar norėtų pasinaudoti ateityje. Dabar popamokinė veikla jau negali remtis tik tradiciniais metodais ir aplinkomis, tad NVŠ teikėjams patartina pasitelkti į pagalbą naujausias technologijas ir integruoti jas į ugdymo procesą.

 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro
NVŠ kokybės ir stebėsenos skyrius