Š. m. gruodžio 4–5 d. Kaune vykusioje konferencijoje „Švietimas. Tik į priekį?“ švietimo lyderiai, politikai, mokslininkai, savivaldos ir verslo atstovai dalinosi idėjoms, kaip mūsų šalyje sukurti stipresnę bei inovatyvesnę švietimo sistemą, apjungti formaliojo ir neformaliojo švietimo stiprybes.
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) organizuojamos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamos konferencijos tikslas – plėtoti ir paryškinti neformalųjį vaikų švietimą kaip svarbią visos švietimo sistemos dalį, aptarti jo įtaką ir ryšį su formaliojo ugdymo kryptimis.
Valdas Jankauskas
„Mokiniams tėvai dažnai liepia pirmiau paruošti pamokas ir tik po to leidžia žaisti. O kodėl švietimas negalėtų tapti džiaugsmu, žaidimu? Ypač tai tinka kalbant apie neformalųjį švietimą“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo Valdas Jankauskas, LINEŠA direktorius.
Pasak jo, labai svarbu, kad formalus ir neformalus švietimas Lietuvoje artėtų vienas prie kito, vienas kitą papildytų.
Būtinybę stiprinti bendradarbiavimą apjungiant formaliojo ir neformaliojo švietimo stiprybes akcentavo ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.
Simonas Šabanovas
„Linkiu diskutuoti, siūlyti ir neslėpti iššūkių, nes tik juos aptarus galime judėti pirmyn“, – teigė jis.
Suraitė pažymį politikų darbams
Vertindami nueinančios Vyriausybės nuveiktus darbus švietimo srityje, konferencijos metu vykusios diskusijos „Švietimo trajektorijos: ar švietimo politika veda į ateitį?“ dalyviai teigiamai vertino tai, jog šalyje pradėta kalbėti apie mokyklų tinklo optimizavimą, apie mokyklą, atvirą visiems vaikams.
Ainius Lašas, Austėja Landsbergienė, Šarūnas Dignaitis, Liutauras Gudžinskas
„Judėjimas švietimo technologijų srityje buvo ne žingsniais, bet šuoliais, mokiniams tai iš esmės pakeitė mokymosi procesą. Noriu pasidžiaugti mokytojais – jų tarpe skaitmeninių technologijų naudojimas išaugo labai stipriai. Dėmesio iš nueinančios valdžios gavome. Žinia, buvo ir klaidų, nes dirbant jų visada būna“, – kalbėjo Šarūnas Dignaitis, švietimo ir technologijų ekspertas, „Žinių radijo“ laidos „Technologijų ritmu“ kūrėjas, „ EdTech Lithuania“ asociacijos valdybos narys.
Dr. Liutauras Gudžinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, priminė, jog nueinančiai Vyriausybei teko daug iššūkių, tokių kaip pandemija, prie kurios švietimo sistemai buvo sudėtinga prisitaikyti.
„Teigiamai vertinu tai, kad švietimui nueinanti Vyriausybė skyrė daug dėmesio. Labai svarbus žingsnis buvo ir tai, kad visos politinės partijos pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos“, – vardijo jis, pridurdamas, jog labai svarbu, kad naujoji Vyriausybė tą susitarimą tęstų, atnaujintų, atliktų sąžiningą auditą, ar įtvirtinti tikslai pasiteisina.
Atsižvelgiant į mokytojų nuovargį nuo reformų, L. Gudžinskas labai išmintingu vadino naujosios švietimo ministrės norą sustoti, apsižiūrėti ir pabandyti susidoroti su vadybiniais iššūkiais, kilusiais per intensyvių reformų metus.
„O didžiausias iššūkis naujajai Vyriausybei bus susitarti dėl solidaresnės mokesčių sistemos, nuo to priklausys ir švietimo sistemos situacija – atlyginimai mokytojams“, – teigė jis.
Pasigenda vizijos, kokią mokyklą norime sukurti
Dr. Austėja Landsbergienė, „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, kalbėjo, kad problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos švietimas, pvz., mokytojų trūkumas, egzistuoja visame pasaulyje. Labai svarbu jas matyti holistiškai.
„Mūsų tikslas turėtų būti eiti į sėkmingas mokyklas ir gilintis, ką jos daro, kad patiria sėkmę tokiomis pačiomis sąlygomis. O sėkmingų mokyklų Lietuvoje tikrai nemažai“, – receptą siūlė Dr. Austėja Landsbergienė.
Pasak jos, labai svarbu valstybėje susitarti dėl esminių dalykų: kokia mūsų mokyklos vizija, kur mes einam švietimo srity, kokių tikslų norime pasiekti ir ten kreipti lėšas.
„Nes jei nežinai, kur eini, tu blūdiji, kaip sako mano močiutė Žemaitijoje“, – vaizdingai kalbėjo verslininkė.
L. Gudžinskas išreiškė viltį, kad valstybei pavyks pasiekti proveržį didinant neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelį. Pasak jo, labai svarbu skirti adekvačius resursus tam, kad švietimo sistema būtų pajėgi padėti žmonėms prisitaikyti prie
vykstančių itin sparčių technologinių pokyčių, antraip nespėjusieji prisitaikyti ateityje gali prarasti darbą ir pajamų šaltinį.
Siūlė receptą, kaip įkvėpti prestižo mokytojo profesijai
Diskusijos „Kiek kainuoja švietimo ateitis?“ dalyviai pabrėžė, kad jei norime tapti technologijų šalimi, reikės švietimui skirti dideles investicijas.
Mariaus Dubnikovo, ekonomisto, nuomone, iš tikrųjų pinigų švietimui turime pakankamai, svarbu, juos teisingai paskirstyti, įsivardijant 2–3 prioritetines sritis ir lėšas kreipiant į jas.
Rimantas Klipčius, Marius Dubnikovas, Ignas Kalpokas, Darius Lasionis, Vaidotas Bacys
„Lietuvoje BVP dalis, skiriama švietimui, yra didesnė nei ES vidurkis, lenkiame Vokietiją, Austriją, tačiau atsiliekame nuo Šiaurės šalių. Tad gal per daug lėšų tiesiog išbarstome, nes nežinome, kokio švietimo norime?“, – svarstė Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas.
Pasak D. Lasionio, kalbant apie prioritetus, pirmiausia reikia investuoti į mokytoją.
„Vis kalbame apie mokytojų trūkumą – ypač tiksliųjų mokslų. Šiemet pedagogikos studijas pasirinko vos 1 būsimasis fizikos mokytojas, 3 chemijos, 11 matematikos. Tai tragedija“, – kalbėjo D. Lasionis.
Jo nuomone, norint išspręsti specialistų stygiaus problemą, mokytojo vidutinė alga turėtų būti dviejų vidutinių šalies atlyginimų dydžio.
„Ministerija sako, kad tam nėra pinigų. Tuomet reikia didinti algas tų dalykų mokytojams, kurių labiausiai trūksta. Taip sukurtume tų specialistų pasiūlą. Kaip versle: jei trūksta tau kokio specialisto, moki jam didesne algą, užuot kalbėjęs, kad dirbti tokį darbą prestižas. Pinigai, o ne garbė kuria profesijos prestižą. Padarykime mokytojo profesiją prestižinę finansiniu keliu“, – siūlė D. Lasionis.
NVŠ teikėjai Kalėdų Senelio prašo mažiau biurokratizmo
NVŠ teikėjai, savivaldos atstovai konferencijoje dalinosi idėjomis, kaip pasiekti ambicingą valstybės tikslą įtraukti į NVŠ 75 proc. visų moksleivių ir paankstinti NVŠ dalyvaujančių vaikų amžių – kad į jas vaikučiai įsitrauktų jau nuo 3 metų.
Tarp didžiausių iššūkių NVŠ teikėjai vardijo skirtingus nurodymus, kuriuos taiko skirtingos savivaldybės bei didelį su NVŠ krepšelių gavimu susijusį biurokratizmą.
Gailė Unikauskaitė
„Didelis iššūkis – administraciniai dalykai, ypač dirbant skirtingose savivaldybėse, – skiriasi finansavimo terminai ir pan.“, – kalbėjo Gailė Unikauskaitė, „Išmanus švietimas“ vadovė.
Minėta, kad dalis mažesnių savivaldybių nenori finansuoti nuotolinių NVŠ programų, kad šios programos susilaukia daugiau tikrinimų, nei tradicinės.
Gintarė Aleknienė, „Bricks4kidz Lietuva“ ir „Mažosios medicinos mokyklos“ įkūrėja, ragino Lietuvoje perimti gerąją Italijos, Airijos, Švedijos praktiką, kur būrelius vaikai renkasi pusmečiams.
Gintarė Aleknienė
„Vaikas bent pusmetį turi lankyti būrelį, kad galėtume jo pasiekimus įvertinti, pamatyti ugdymo naudą. Pas mus nėra tęstinio ugdymo – vieną būrelį vaikas renkasi mėnesiui, po to eina į kitą. Tai nesudaro galimybės tęstinumui“, – teigė G. Aleknienė.
Jautri tema – įtraukusis ugdymas
Nuoširdaus konferencijos dalyvių susidomėjimo susilaukė diskusija apie specialiųjų poreikių turinčių mokinių įtrauktį.
Jos dalyvė Juventa Mudėnienė, žurnalistė, ergoterapeutė, įtraukiojo ugdymo specialistė, Vilniaus kolegijos lektorė, teigė, jog labai svarbu, kad būreliuose negalią turintys žmonės dalyvautų lygiavertiškai kartu su negalios neturinčiais.
Juventa Mudėnienė
„Tai ypač svarbu paauglystėje, nes paaugliai ieško grupių, saviidentifikacijos su tais, su kuriais sutampa interesai. Būdami mišrioje aplinkoje, o ne tik su negalią turinčiaisiais, neįgalieji mokosi tam tikrų gyvenimo, bendravimo taisyklių, elgesio normų. Be to, jie gauna vidinį pasitenkinimą, kai gali kartu kurti“, – aiškino ji.
„Delfi“ vadovas Vytautas Benokraitis, konferencijoje išsakytomis mintimis įtraukiojo ugdymo tema pasidalino ir „Delfi“ portale.
„Labai tikiu, kad nauja karta, kuri formuojama mokyklose, yra ta karta, kuri jau išaugs suvokdama, jog įtrauktis yra privalomas dalykas ir kad tai yra normalus visuomenės susitarimo principas“, – „Delfi“ iniciatyvai „(ne)matomi“ sakė V. Benokraitis.
Kęstutis Skauminas
Konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė ir dr. Kęstučio Skaumino, UAB „Eglės sanatorijos“ medicinos vadovo, gydytojo neurochirurgo, neuromokslininko pranešimas „Kaip neuromokslai padės mokytis suaugus?“.
Tomas Pūtys
Tomas Pūtys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas, konferencijoje pristatė nacionalinės suaugusiųjų švietimo sistemos „Kursuok“ laimėjimus.
Planuojama, kad iki 2030 m. iki 130 000 asmenų galės pasitobulinti kompetencijas naudodamiesi šia sistema.
„Norint siekti pažangios švietimo sistemos, būtina plėtoti platesnį dialogą. Ši konferencija šiemet tapo puikia platforma atviram ir plačiam dialogui“, – teigė vienas iš konferencijos organizatorių Raimantas Vaitkus, Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas.
Planuojama, kad iki 2030 m. iki 130 000 asmenų galės pasitobulinti kompetencijas naudodamiesi šia sistema.
„Norint siekti pažangios švietimo sistemos, būtina plėtoti platesnį dialogą. Ši konferencija šiemet tapo puikia platforma atviram ir plačiam dialogui“, – teigė vienas iš konferencijos organizatorių Raimantas Vaitkus, Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas.
