„Būreliuose kiekvienas turi turėti galimybę rasti mėgstamą veiklą, realizuoti savo pomėgius, išskleisti savo asmenybės sparnus, nepaisant socialinės aplinkos ar gimimo vietos“, – pažymėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vasario 6 d. Elektrėnų ledo arenoje surengtoje diskusijoje „Neformalusis vaikų švietimas: ar išnaudojame galimybes?“.
Diskusijoje dalyvavęs Valdas Jankauskas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius, pasidalino siūlymais, kur geriausia kreipti neformaliajam švietimui finansuoti šiemet skirtus papildomus milijonus eurų. Šiemet neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšeliui skirta 25 mln. Eur – 5 mln. Eur daugiau nei pernai.
Pasak Prezidento Gitano Nausėdos, asmenybės tobulėjimo požiūriu, tai, ką jaunas žmogus veikia po formaliojo ugdymo valandų, yra ne mažiau svarbu už bendrojo ugdymo procesą.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį į ypatingą kokybiško ir įvairaus neformaliojo švietimo reikšmę išgujant narkotikus ir kitas žalingas priklausomybes iš jauno žmogaus gyvenimo.
Pasak LINEŠA direktoriaus V. Jankausko, Lietuvos progresas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) srityje akivaizdus: nuo 2012–ųjų, kai buvo įvestas NVŠ krepšelis, vaikų, dalyvaujančių būreliuose, skaičius padidėjo nuo 26 % iki 69 %. Vyriausybės tikslas, kad iki 2030 metų 80 % vaikų ir jaunimo dalyvautų būreliuose.
Įvardijo prioritetines kryptis
V. Jankausko nuomone, šiemet NVŠ skirtą papildomą finansavimą pirmiausiai turėtume kreipti socialiai remtinų, mažiau galimybių turinčių, nepatogiose vietose gyvenančių vaikų įtraukimui į NVŠ.
„Reiktų didinti krepšelį vaikams iš minėtų grupių ir ieškoti sprendimų, kaip paskatinti būrelių organizatorius važiuoti į kaimelius ir ten rengti būrelius, užuot vaikus vežus į miestą.
Tyrimai rodo, kad būreliuose dalyvaujančių vaikų skaičius vyresnėse klasėse smarkiai sumažėja, mat Lietuvoje per menka pasiūla popamokinių veiklų, kurios įdomios vyresnių klasių jaunuoliams. Ją padidinti galėtume įsileisdami daugiau paslaugos teikėjų: viešąsias įstaigas, nevyriausybinį sektorių, privačias organizacijas. 2012 m. tai davė gerą rezultatą.
„Galiausiai – būtina didinti finansavimą inžinerinių, technologinių krypčių būreliams. Darbdaviams ir universitetams skalambijant, kad trūksta minėtų specialybių studentų ir darbuotojų, skatinti šią NVŠ sritį itin svarbu“, – vardijo V. Jankauskas.
LINEŠA pristatys įrankį vaikų kompetencijoms matuoti
Dar viena svarbi kryptis – sėkmingam gyvenimui reikalingų kompetencijų ugdymo stiprinimas – tokių, kaip mokėjimas bendrauti ir dirbti komandoje, pasitikėjimas savimi, gebėjimas tvarkyti finansus, kritiškai mąstyti.
„Šias kompetencijas ugdo būtent neformalusis švietimas. Šiandien daug Lietuvos tėvų jau žino, kokias savo vaiko kompetencijas nori ugdyti ir ieško, kur tą padaryti. Todėl LINEŠA kartu su mokinių ugdymo karjerai sistema MUKIS kuria ir po poros metų pristatys instrumentą, kurio pagalba Lietuvos vaikai galės patys pasimatuoti savo kompetencijas ir gauti informacijos, kokiam būrelyje tą ar kitą kompetenciją galima auginti.
Elektrėnuose surengtoje diskusijoje taip pat dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, Elektrėnų savivaldybės neformaliojo ugdymo sektoriaus atstovai, sporto būrelių auklėtiniai.
Diskusijos dalyviai aptarė svarbiausius sprendimus, kurie leistų neformaliajam vaikų švietimui tapti visuotine ir gerai veikiančia valstybės prioritetine sistema.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka/ Robertas Dačkus
