Domėtis Lietuvoje vykusiomis kovomis tarpukariu, aktyviu partizaniniu pasipriešinimu okupacinės valdžios struktūroms, 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės įtvirtinimo akto signatarais – laisvės kovotojais, bei Lietuvos kariuomene ir jos istorija – mokinius pakvietė 2019 m. vasarį startavęs projektas „Lietuvos kariuomenė Lietuvos valstybės gyvenime – nuo 1918-ųjų iki dabarties“.
Projekto laimėtojai ir dalyviai gruodžio 6 d apdovanoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijoje. Iš viso projekte dalyvavo 15 ugdymo įstaigų iš Alytaus, Kelmės, Žaiginio, Ginkūnų, Vilniaus ir Pajūrio.
Pateikti darbai išsiskyrė kūrybiškumu ir istorine analize – mokiniai gilinosi į mažai tyrinėtą žydų vaidmenį Nepriklausomybės kovose, tyrinėjo tarpukario Lietuvos kariuomenės karių laisvalaikį, domėjosi partizaniniu karu ir partizanų gyvenimo istorijomis. O visa tai pateikė interaktyviai – filmukais, piešiniais ir vaidinimais. Projektai atskleidė mokinių pilietiškumą, smalsumą, norą tyrinėti ir pažinti savo šalies istoriją.
Vertinimo komisija, sudaryta iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Pilietinio ugdymo skyriaus darbuotojų, išrinko tris geriausius darbus.
Pirmąją vietą komisija
skyrė VšĮ Menachemo gimnazijos mokiniui Modestui Trubilai, kuris, padedamas
mokytojų Barboros Matonytės ir Monikos Rupšytės, sukūrė filmą apie žydų
dalyvavimą Nepriklausomybės kovose: „Drąsiųjų kelias: kovos už nepriklausomybę“.
Filmas „Drąsiųjų kelias: kovos už nepriklausomybę“
„Filme norėjau papasakoti apie 1918–1920 m. vykusias nepriklausomybės kovas su lenkais, bolševikais ir bermontininkais ir parodyti, kad už Lietuvos laisvę kovojo ne tik lietuviai, bet ir žydų tautybės žmonės. Filmą kūriau apie mėnesį, ieškojau informacijos, analizavau šaltinius, įgarsinau ir montavau. Tiesa, rasti informacijos apie žydų įsitraukimą į Lietuvos nepriklausomybės kovas buvo nelengva užduotis: daugiausiai rėmiausi knyga „Pažadėtoji žemė – Lietuva.“, taip pat moksliniais straipsniais“, – pristatydamas savo projektą sakė Modestas. Tai jau antrasis gimnazisto sukurtas filmas, pirmasis buvo skirtas Holokaustui prisiminti. Už geriausią darbą M. Trubila ir jo mokytojos apdovanoti pagrindiniu prizu – edukacija „Pasivažinėjimas karine technika“.
Antrosios vietos laimėtojas Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos
mokinys Arnas Beišys kartu su mokytoja Alina Šivickaite sukūrė filmą apie
Lietuvos kariuomenę ir jos raidą tarpukario Lietuvoje.
Filmas
„Lietuvos kariuomenės kūrimasis“
Trečiąja vieta įvertinta VšĮ Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus mokinė Veronika Vygantė Vaičiulytė. Ji, padedama mokytojos Laimos Pranckuvienės, išsamiai ištyrinėjo 1919–1921 m. Nepriklausomybės kovų savanorio Joną Barkausko biografiją ir atskleidė jo darbų svarbą Lietuvai.
Projektas „1919–1921 m. Nepriklausomybės kovų savanoris Jonas Barkauskas“
Mokiniai buvo apdovanoti partnerių įsteigtomis dovanomis bei galimybe susipažinti su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Iš uniformomis pasipuošusių dalyvių gausos galima spręsti, kad ne vienas jų rinksis karišką ar jai artimą profesiją.
Projektą organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Projekto partneriai: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
