2024 m. lapkričio 5–9 d. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros darbuotojai kartu su kolegomis iš įvairių Lietuvos švietimo įstaigų lankėsi Norvegijoje, kur sėmėsi patirties, kaip sėkmingai pritaikyti tvarumo principus mokyklose.
Vizitas surengtas įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos mobilumo programos iš dalies remiamą projektą „Green Minds, Green Schools“, kurio tikslas – skatinti tvarumą Lietuvos mokyklose ir perimti pažangią tarptautinę patirtį iš Šiaurės šalių.
Lietuvoje jau vykdomi atskiri tvarumo projektai mokyklose, tačiau šis procesas dar nėra sistemingas.
Projektas „Green Minds, Green Schools“ siekia pakeisti šią situaciją – įsisavinti geriausius užsienio praktikos pavyzdžius, juos adaptuoti ir sukurti bendrą metodologiją, kuri leistų kiekvienai mokyklai formuoti vieningą ir struktūruotą požiūrį į tvarumą.
Vizito Norvegijoje metu projekto dalyviai – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovai ir mokyklų vadovai – susipažino su tvarumo principais, kurie sėkmingai taikomi Norvegijos mokyklose. Projekto partneris Norvegijoje – Europos Vergelando centras. Valentina Papeikienė, vyresnioji patarėja pristatė Europos Wergeland centro Osle veiklas, kuris specializuojasi demokratijos bei žmogaus teisių ugdymo srityje.
Jie lankėsi keliose švietimo įstaigose, kuriose tvarumas integruotas ne tik į mokymo programas, bet ir į kasdienę mokyklų veiklą bei infrastruktūrą.
Vyko susitikimas su Oslo savivaldybės Klimato skyriaus atstove Liv Randi bei Ugdymo skyriaus atstovu Peter Tindberg (Meeting with representatives of Education and Climate Departments of the Oslo Municipality. Peter Tindberg, Education Department; Liv Randi Lindseth, Climate Department ).
Pasaulinė Jungtinių Tautų asociacijų federacijos Mokyklos ir plėtros vadovo Stian Olsen pristatė darnų vystymąsi asocijuotose mokyklose (Education for Sustainable Development in the UN-schools) bei Darnaus vystymosi tikslų integravimą į švietimo sistemoje.
Profesorius Tom Z. Bradstreet vedė įtraukią diskusiją apie darnų vystymasi Pietryčių Norvegijos universiteto mokytojų rengimo programose.
„Norvegijos mokyklos ypatingą dėmesį skiria ekologiniam ugdymui, mokinių sąmoningumui bei praktinėms veikloms, susijusioms su tvarumu“, – įspūdžiais iš viešnagės dalinasi LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis.
„Pavyzdžiui, Oslo savivaldybės atstovai pasidalino savo gerąja praktika: daržai prie mokyklų, kaip edukacinė erdvė, šioje savivaldybėje egzistuoja jau daugiau nei 100 metų“, – pasakoja LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus specialistė Monika Gineitytė.
Pristatė ir lietuvišką tvarios mokyklos modelį
Vizito metu LINEŠA atstovai ne tik sutiko platų organizacijų ekspertų ratą, bet ir užmezgė keletą reikšmingų partnerysčių.
„Pristatėme mūsų koordinuojamos darbotvarkės „Tvari mokyklą 2030” įgyvendinimo eigą Lietuvoje, taip pat ir LINEŠA strategiją 2024–2026 m. Partneriai Osle susidomėjo mūsų „Tvarios mokyklos 2030” darbotvarkės modeliu ir pakvietė bendradarbiauti su tvarumu susijusiomis programomis, – kalba LINEŠA direktoriaus pavaduotoja Aušra Birgelytė- Žukienė.
Anot jos, svarbus aspektas, kad ir Norvegija su tvarumu susijusį ugdymą vykdo per savivaldos organizacijas.
„Vizitas Osle, kur susitikome su kompetentingų institucijų atstovais, patvirtino, jog mes esame teisingame tvarumo augimo kelyje. Mūsų pristatytas lietuviškas tvarių mokyklų įsivertinamo įrankis sukėlė daug diskusijų, projekcijų ateičiai bendroms veikloms. Naujai seni atradimai: aplinka ir žmogus, daugybė galimybių vienas kitą stiprinti, puikūs kolegų metodai ir pavyzdžiai. Pasimokysime vieni iš kitų“, – sako A. Birgelytė-Žukienė.
Ji džiaugiasi, kad vizito Norvegijoje metu LINEŠA atstovai taip pat įsitikino ir tuo, jog yra išties stiprūs savo srityje.
„Tą įrodo faktas, jog mus kviečia būti Europos Tarybos kuriamų švietimo programų pilietiškumo ir tvarumo ugdymo tema ekspertais, vertintojais. Prisidėsime“, – kalba LINEŠA direktoriaus pavaduotoja.
Skleis Lietuvoje žinias, padėsiančias kurti tvarią ateitį
Grįžę į Lietuvą, projekto dalyviai dalinsis Norvegijoje įgytomis žiniomis su kolegomis, švietimo bendruomene ir padės integruoti tvarumo principus Lietuvos mokyklose.
„Tikimės, kad tai padės sukurti sąmoningesnę, atsakingesnę ir į tvarią ateitį orientuotą jaunąją kartą. Tvarumo principų įgyvendinimas ir jų sklaida švietimo įstaigose taps svarbiu žingsniu pertvarkant Lietuvos švietimo sistemą, siekiant prisidėti prie globalių aplinkosaugos iššūkių sprendimo”, – sako A. Kulbis.
Projektas „Green Minds, Green Schools“ taip pat apima planuojamus vizitus į Daniją, kur bus toliau gilinamasi į tvarumo integraciją švietimo srityje.
Apie „Green Minds, Green Schools“
Projektas „Green Minds, Green Schools“ įgyvendinamas Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programos lėšomis. Šiaurės ministrų tarybos (Nordic Council of Ministers) finansuojamas projektas apims dvi valstybes – Norvegiją ir Daniją.
Pagrindiniai projekto tikslai:
– Įgyti supratimą apie Norvegijos ir Danijos tvarumo vertinimo priemones mokykloms ir palengvinti jų įsisavinimą Lietuvos švietimo sistemoje.
– Ištirti, kaip koordinuojamas tvarumo integravimas į mokyklas, arnacionaliniu, ar savivaldybės lygiu.
– Skleisti gerąją patirtį.
– Įvertinti ir pagerinti tvarumo informacijos sklaidos kanalus, kad būtų užtikrinta visapusiška aprėptis pasiekiant kiekvieną mokyklą, taip skatinant platų sąmoningumą ir veiksmus siekiant tvarumo tikslų.
Apie darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“:
Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje (SDG) iki 2030 m. yra 17 tikslų ir 169 tikslų planas. „Tvarios mokyklos 2030“ darbotvarkės įgyvendinimą nacionaliniu lygiu koordinuoja Lietuvos neformaliojo ugdymo agentūra (LINEŠA).
LINEŠA tikslas iki 2030 metų įtraukti į „Tvarios mokyklos 2030“ darbotvarkės įgyvendinimą visas 939 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas ir 753 ikimokyklinio ugdymo įstaigose perimti tvarią praktiką.
