Lt | En
  
     
   
Berlynas

Ruošdamiesi dalyvauti konkurse nesitikėjome, kad kartu su šaunia konkurso „Mūsų eksperimentas“ moksleivių ir mokytojų komanda aplankysime Berlyną. Vokietijos sostinė mus pasitiko puikiu vasarišku oru ir gausybe įdomių  istorinių objektų. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose 1287 m. paminėtas Berlynas buvo Brandenburgo, Prūsijos, Vokietijos imperijos, Trečiojo Reicho sostinė, tad vienu įdomiausių aplankytų objektų tapo Brandenburgo vartai. Iškilus statinys traukė mūsų žvilgsnius ir norą įsiamžinti jo fone. Apžvalginės ekskursijos po Vokietijos sostinę metu išvydome Aleksandro aikštę, taip pavadintą Berlyną aplankiusio caro Aleksandro I garbei, su ją puošiančiu ,,Neptūno“ fontanu, taip pat Televizijos bokštą – dėl savo įdomios formos geranoriškai berlyniečių pravardžiuojamą „dantų krapštuku“. Pasivaikščiojome Liepų alėja (Unter den Linden), pasigrožėjome Humboldtų universitetu, istorine turgaus aikšte, kurioje yra Berlyno koncertų rūmai bei vokiečių ir prancūzų katedros. Akį traukė ir stebino originalus statinys – Reichstagas, šalies vyriausybės būstinė stikliniu kupolo formos bokštu. O kur dar gausybė ištaigingų, originalių miesto pastatų, kvapą gniaužiančios miesto panoramos, esančios pačiose netikėčiausiose miesto vietose. Dvigubus jausmus kėlė miestą į Rytų ir Vakarų Berlyną ilgiems metams padalijusi siena. Berlyno siena nugriauta 1989-ųjų lapkričio 9 dieną. Berlyno sienos likučiai traukia turistus, jos fragmentai atsidūrė ir mūsų nuotraukose. Tiksli šio miesto pavadinimo kilmė nėra aiški.  Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su žodžiu lokys (vok. Bär). Svečiuojantis mieste buvo įdomu pamatyti šį simbolį ne tik miesto herbe, bet ir vitrinose, skulptūrose, suvenyrų emblemose. Daugybėje netikėčiausių vietų, pavyzdžiui, namo balkone, galima buvo matyti jaukiai įsitaisiusį miesto simbolį – lokį. Deja, bet noras suskaičiuoti visus Berlyno gatvėse besipuikuojančius lokius taip ir liko neįgyvendintas, todėl tikimės į šį nuostabų miestą sugrįžti dar kartą.

Sigita Grigaliūnaitė, Paula Matačiūnaitė, Karolis Vaiginis, mokytojai Jolita ir Vidmantas Kančiauskai.
Vilniaus Žvėryno gimnazija



Vokietijos technikos muziejus 
(Deutsches Technikmuseum)

Tai viena iš įdomiausių vietų, kurias aplankėme Berlyne. Šiame muziejuje buvo daug įvairių ekspozicijų, demonstruojančių technologijas ir jų vystymosi istoriją. Labai smagu buvo atlikti įvairius bandymus su šviesa, garsu, elektra ir kitais fizikiniais reiškiniais. Pagrindinės ekspozicijos, kurias aplankėme, buvo kelių transporto, komunikacijos tinklų, laivybos ir aviacijos. 
Labiausiai mus sudomino aviacijos ekspozicija, kurioje pamatėme daug įdomių eksponatų – nuo pirmųjų oro balionų iki reaktyvinių lėktuvų, tačiau mane labiausiai domino karinė aviacija. Muziejuje pamačiau daug įžymių lėktuvų – garsųjį Messerschmitt Bf109, taip pat pirmąjį reaktyvinį naikintuvą Heinkel 162 Volksjäger – paskutinį Vokietijos bandymą užkariauti padanges Antrojo pasaulinio karo metu.  Buvo įdomu apžvelgti lėktuvus iš kitų šalių – Sovietų Sąjungos MiG-15, amerikietiškus F-86K. Įdomu buvo pamatyti ne tik lėktuvus, bet ir jų variklius, sudedamąsias dalis ir net tikras nuolaužas. Patiko ir ekspozicijos, skirtos laivybai, kelių transportui, komunikacijai. Keletas valandų muziejuje prabėgo labai greitai ir paliko didžiulį įspūdį. 
 

Heinkel He 162 Volksjäger


Garsusis 88 milimetrų priešlėktuvinis pabūklas

Vokiški BMW ir Junkers reaktyviniai varikliai

Domantas Venslovas, Utenos Adolfo Šapokos gimnazija

Berlyno zoologijos sodas

Kelionės metu turėjome galimybę aplankyti Berlyno zoologijos sodą, įkurtą pačioje miesto širdyje, žaliuojančiame Tyrgarteno parke. Šis zoologijos sodas – seniausias Vokietijoje, pradėjęs veikti 1844 m. Šiuo metu sodas gali pasigirti bene didžiausiu gyvūnų rūšių skaičiumi (1500). 35 hektarų plote gyvena apie 14000 gyvūnų, kurie laisvai vaikštinėja aptvaruose ir mėgaujasi puikiomis sąlygomis. Tai buvo puikiai praleistos kelios valandas, džiaugiantis gyvūnų draugija.
Šią dieną išsipildė Kauno Veršvų gimnazijos mokinės Austėjos didžiausia svajonė – pamatyti gyvas pandas. O jų mergaitė pamatė net dvi – Meng Meng (Svajonė) ir Jiao Qing (Brangusis), kurios Berlyno zoologijos sode gyvena nuo 2017 m. Austėja nenustodama visiems pasakojo: „Nesitikėjau, kad galima iš taip arti pamatyti pandas bei kitus zoologijos sodo gyventojus. Atrodo, kad ištiesiu ranką ir galėsiu jas paliesti ar paglostyti. Pandos – tai kaip minkšti, pūkuoti stebuklai. Niekada neužmiršiu šios kelionės“.

Gamtos istorijos muziejus

Visa važiavusi grupė turėjo galimybę susipažinti su paroda „Artefacts“ Gamtos istorijos muziejuje. Šioje parodoje buvo eksponuojamos šių dienų pasaulio nuotraukos, kurios parodo, kaip  po kurio laiko Žemė gali tapti sausa, purvina, užteršta, radioaktyvia dykyne. Parodoje buvo demonstruojami ne tik paveikslai, bet ir statistika, rodanti milžiniškas taršos bei energijos sąnaudas. Kiekvienas perskaitęs susivokia, ką KIEKVIENAS padarė mūsų Žemei, biologinei įvairovei bei mums patiems. Štai keletas įdomių faktų:
  • Atlikę dvi paieškas „Google paieškos laukelyje“ išskiriame tiek pat CO2, kiek ir užvirdami virdulį.
  • Praleisdamas valandą sporto salėje kas tris dienas, žmogus ne tik užsiaugina raumenų, bet sukuria užtektinai energijos visus metus naudoti įjungtą 42 colių televizorių.
  • Naudojant žoliapjovę vieną valandą, yra sukuriama tiek pat taršos, kiek nuvažiavus automobiliu 150 km.
  • Kad kiekvienas iš mūsų sukurtume 1 kWh energijos savo raumenų jėga, reikėtų pakelti 1 toną į 360 metrų aukštį.
  • Jei išjungtume nenaudojamus prietaisus, sustabdytume net 1 kg CO2 dujų išsiskyrimo per dieną.
  • Gaunant šlamštinį laišką į el.paštą, sunaudojama 0,3 g CO2. Atrodo visai nedaug, tačiau žvelgiant globaliai, yra išsiunčiami 62 trilijonai šlamštinių laiškų,  o tai – 18,6 tonų anglies dioksido.
  • 500 baltų A4 formato lapų pagaminimui sunaudojama 27 kWh energijos, tuo tarpu perdirbant reikia vos 10,5 kWh. Įsivaizduokite, kiek jėgų ir prakaito reikėtų išeikvoti žmogui, naudojant raumenų jėgą. 
  • Vidutiniškai kiekvienas individualiai esame atsakingi už daugiau nei 13 kg CO2 išskyrimo per dieną (apie 5 tonas per metus), tačiau sumažinti anglies dioksido pėdsakus įmanoma nesudėtingais žingsniais, pavyzdžiui, einant iki parduotuvės pėsčiomis.
  • Nuostoliai iš vienų džinsų: pasaulyje nuperkama 60 džinsų per sekundę, kai tuo tarpu vienų džinsų gaminimui ir  50000 km transportavimo keliui sunaudojama 30 kg CO2.
  • Nuo 2000 iki 2005 metų 13 mln. km2 miškų buvo iškirsti tabako produkcijai, tačiau miškai yra pagrindiniai CO2 vartotojai ir šalintojai.
Keli būdai sumažinti taršą:
  • Įsirenkite saulės baterijas ant stogo, taip sutaupysite net 1370 g CO2 per dieną.
  • Naudodami energiją taupančias lemputes sutaupysite 904 g CO2 per dieną.
Kostas Čaplinskas, 
Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija

Sansusi rūmai

Ekskursijos metu apsilankėme Potsdamo Sansusi rūmų parke. Apžiūrėjome šiuos rūmus iš išorės, buvome sužavėti jų puošnumu bei susipynusiomis baroko, rokoko ir klasicizmo stilių detalėmis. Matėme karaliaus Frydricho Didžiojo kapą, ant kurio buvo padėtos bulvės. Tai ganėtinai neįprasta, tačiau žmonės taip išreiškia padėką jam už šių augalų išplatinimą Prūsijoje. Taip pat iš arti pamatėme rūmų parko grožį, skirtingais augalais ir stiliais apželdintas erdves, įvairias skulptūras, fontanus, gausią augalų įvairovę, netgi pavyko rasti pas mus natūraliai neaugančio buko medžio sėklų. Nustebino parke augantys didžiuliai, beveik trijų metrų aukščio, rododendrų krūmai, kurie turėtų atrodyti stulbinančiai tada, kai žydi. Vaikščiodami parke užsukome į čia įsikūrusią Potsdamo universiteto Botanikos sodo oranžeriją. Ten matėme daug augalų iš įvairių klimato zonų. Mums labiausiai įsiminė didžiuliai kaktusai, palmės bei amazoninės viktorijos augalas, kurio lapai gali išlaikyti net mažą vaiką. Su daugybe oranžerijoje augančių augalų supažindino gamtininkas Almantas Kulbis. Įspūdį taip pat paliko malūnas, kurį čia pastatė olandai. Pirmą kartą teko pasivaikščioti tokiame dideliame parke ir apžiūrėti rūmus iš arti ir už tai norime pasakyti AČIŪ konkurso ir kelionės organizatoriams.

Justė ir Jonė,  
Birštono gimnazija

Potsdamas

Šis miestas yra ne tik Brandenburgo žemės sostinė, bet ir svarbi istorinė vieta – čia 1945 m. Cecilenhofo rūmuose vyko garsioji Potsdamo konferencija, kurioje buvo sprendžiamas Vokietijos ir Europos likimas po Antrojo pasaulinio karo. Taip pat grožėjomės ir Sansusi rūmais – didžiausiu pasaulio paveldo objektu Vokietijoje. Čia kadaise buvo Prūsijos karaliaus Frydricho II rezidencija, kurioje jis ir buvo palaidotas. Karaliaus noru jis buvo palaidotas labai kukliai, o svarbiausia – šalia jo kapavietės yra palaidoti ir visi jo šunys bei tolumoje, kaip ir jis norėjo, matyti mėgtas malūnas. Šiomis dienomis ant Frydricho II kapo dažnai galima pamatyti keletą bulvių, tai iš pradžių kėlė nuostabą, bet, žinant istorinius motyvus, tai pasirodė gana įdomi ir subtili pagarbos karaliui forma. Karalius laikomas bulvių pradininku Prūsijoje, nes jis liepęs apsodinti savo prabangius rūmus šiuo, tuo meto neįprastu, augalu, kurį žmonės anksčiau  bijoję valgyti. Vaizdai gniaužė kvapą, o architektūros detalės lyg su laiko mašina leido keliauti kelis šimtus metų atgal. Sansusi parke esančioje oranžerijoje apžiūrėjome šiltųjų kraštų augalus. Miesto centre praėjome ir Šv. Nikalojaus bažnyčią, Brandenburgo vartus – šios Potsdamo lankytinos vietos sužavėjo įspūdingu dydžiu, kruopščiomis detalėmis. Šis Vokietijos miestas mus maloniai nustebino savo architektūra, o svarbiausia – istorija.

Deimina Baliūnaitė, Stasys Jonkus, Karolina Razmaitė,
Palangos senoji gimnazija