Lt | En
  
     
   
Kūrybinė grupė „Sėjinis“ – Vilkaviškio rajono popieriaus karpinių meistrus jungianti, regiono tautodailę įvairiuose renginiuose reprezentuojanti grupė. 

Trumputis pavadinimas „Sėjinis“ slepia gilią prasmę, mat jis simbolizuoja ne tik ankstesniais laikais vartotą birželio mėnesio vardą ar pavasarinę sėją, bet ir popieriaus karpymo meno sėją, keliaujančią iš Gižų po Lietuvą, po užsienio šalis. Per paskutiniuosius šešerius grupės gyvavimo metus surengta daugiau kaip 40 parodų įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose: Alytuje, Griškabūdyje, Kaišiadoryse, Kaune, Kybartuose, Lazdijuose, Marijampolėje, Šakiuose, Vilkaviškyje, Vilniuje, Virbalyje, dalyvauta įvairiuose renginiuose: „Menų dūzgėse“ kupolinėse, jomarkuose, seminaruose, konferencijose, simpoziumuose. „Sėjinis“ pelnytai didžiuojasi jau tradicine birželio paroda Marijampolės kultūros centre, tarptautinėmis parodomis „Karpinių kalėdos“ Vilniuje, „Popieriaus karpiniai. Tradicija ir šiuolaikiškumas“ Molodečne (Baltarusija), „Tradiciniai karpiniai interjere“ Punske (Lenkija), grupės narių pasiekimais, apdovanojimais.

„Sėjinio“ tikslai: siekiant pažinti ir išsaugoti mūsų, lietuvių, tautinį tapatumą ir užtikrinti jo tęstinumą, puoselėti gyvąsias savojo krašto etninės kultūros tradicijas; reprezentuoti krašto tradicinį paveldą; skatinti įvairių visuomenės grupių dalyvavimą tautinio paveldo renginiuose; sudaryti prielaidas senojo karpymo amato tradicijų tęstinumui, populiarinimui ir sklaidai regionuose. 

Šioje parodoje, skirtoje tautinio kostiumo metams paminėti,  pristatomi: šešių „Sėjinio“ grupės narių – Živilės Abraitienės, Vilmos Anskaitienės, Virginijos Armanavičienės, Linos Bakaitienės, Odetos Luišytės ir Rūtos Natkevičiūtės, karpiniai. Bendroje ekspozicijoje raiškiai atsiskleidžia stilių įvairovė, išryškėja kiekvienos autorės individualumas, profesionalumas. Tai leidžia spręsti apie iniciatorių paskatintą kūrybinę laisvę, kuri lemia nemonotonišką parodos siužetą. Vis dėlto individualia stilistika pasižymintys parodos autorių darbai tarsi to paties kino kadrai ekspozicijoje susijungia į vientisą pasakojimą, vienijamą juodai baltos dermės principo ir karpiniams įprastai būdingų vizualinių elementų. Žiūrovas nepavargsta vieną po kito tyrinėdamas monochrominius paveikslus,  ieškodamas tautinės ornamentikos ženklų, atrasdamas juose – iš delmonų ar prijuosčių, siuvinėtų marškinių apykaklių, megztų riešinių, pirštinių ar kojinių – lelijas, rūteles ir roželes, kryputes, kryžiukus ir rombelius, gyvybės medį ir sauleles, o pasigedus įvairesnių spalvų, jų trūkumas kompensuojamas vis kitokiu kūrinių braižu. 

Tematikos ir formos požiūriu, ekspozicijoje karpiniai dalijasi į dvi grupes. Dominuojančią tradicinę ir netradicinę popieriaus karpinių stilistiką. Vieniems būdingas simetriškas ir ritmingas vaizdo komponavimas iš apačios į viršų arba iš kairės į dešinę, vyraujantys stilizuotų augalų, gyvūnų, soliariniai, gyvybės medžio motyvai, liaudies meno ornamentika, kiti pasižymi asimetrija arba komponavimu iš centro, ypatingu naratyvo akcentavimu.

„Sėjinio“ karpiniai parodos žiūrovus visada maloniai stebina. Akivaizdu, kad daugelis parodos dalyvių neprarado mokykloje įgytų popieriaus karpymo įgūdžių, išraiškingai ir vaizdingai kalba pasaulio medžio, simbolių ir metaforų kalba, atspindinčia savojo krašto tradicinį paveldą. Atidus parodos lankytojas čia patirs, kad lygiagrečiai skleidžiasi tiek universalumas, kaip antai karpinio struktūra ar simbolika, tiek individualumas, pasireiškiantis savitu braižu, unikalia interpretacija ar aukštu techniniu meistriškumu.                              

Menotyrininkė Jurga Minčinauskienė  

Paroda Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre veiks iki sausio 8 d.