Apžvelgdami atliktus tyrimus, matome, kad tvarumo požymių turinčiose mokyklose vaikai ne tik geriau mokosi, bet ir daugiau laiko nori leisti mokykloje, jos pastate ar lauko erdvėse. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA), ekologijos ir menų poskyrio vadovas Almantas Kulbis, sako, kad tvarumo žingsniai prasideda nuo mokyklų vidinio įsivertinimo.
Anot A. Kulbio, beveik kiekviena Lietuvos mokykla turi pirmuosius tvarumo požymius, tačiau į juos reikėtų atsižvelgti labiau. Jis priduria, kad šiandien tvarumas yra nepaprastai svarbus ne tik jaunam žmogui, bet ir visiems. Tvarūs žmonės yra kur kas laimingesni.
Dažnai girdime sąvoką – tvarumas, tvartus gyvenimo būdas, bet ar tikrai žinome ir suprantame kas yra tas tvarumas? Į visus aktualius klausimus ir apie šios dienos tvarumo svarbą, atsakė LINEŠA (Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros), ekologijos ir menų poskyrio vadovas A. Kulbis.
– Kaip būtų galima apibrėžti tvarumo sąvoką?
Tvarumo sąvoka apibrėžia nesudėtingus ir kiekvienam suvokiamus dalykus: šiuolaikinė visuomenė turi harmoningai gyventi su gamta. Pasaulyje plačiai naudojama angliška sąvoka sustainability – ilgalaikis procesas, gerovės ir vystymosi lygio siekis, dabartinės kartos poreikių tenkinimas, nekenkiant ateities kartoms.
Kita vertus, tvariai visuomenei, įskaitant ir švietimo sistemą, sukurti reikalingi pokyčiai kiekvieno žmogaus mąstysenoje. Vienas iš kertinių tvarumo šūkių – pradėti keistis nuo savęs.
– Ar tvarumas yra svarbus kiekvienam?
Tvarius kasdienio gyvenimo ir vartojimo pokyčius lydi vadinamasis „tvarumo strategijų triukšmas“ ar net „žaliasis smegenų plovimas“, kai eiliniam žmogui, ypač jaunam, sunku formuotis asmenines vertybes, kasdienio gyvenimo prioritetus. Atrodytų, informacijos ir kalbėjimo apie tvarumą netrūksta: internete, naujienų laidose, net parduotuvių lentynų pakuotėse vis labiau vyrauja tvarumo idėjos.
Tačiau mokiniai yra jautriausia visuomenės dalis, kuriai apie tvarumą turi būti pateikiama kompetentinga informacija. Taip kursis ne tik mokinių vartojimo įpročiai, kasdieninė gyvensena, bet ir formuosis vertybinių nuostatų sistema, pasaulėžiūra. Ja vadovaudamiesi, jie ugdys dar vieną žmonių kartą.
– Kaip mokyklose turėtų atrodyti tvarumo pradžia?
Žinios apie tvarumą liks bevertės, jei ugdymo procesas vyks netvariose aplinkose, o mokytojų išsakomi žodžiai skirsis nuo mokyklos kultūros ir vertybių.
Mokytojo perteikiamas žinias turėtų papildyti mokyklos valgykloje, rūbinėje, koridoriuose, lauko klasėse, aikštynuose, plačiau žvelgiant, visoje mokyklos aplinkoje kasdien matomi tvarumo pavyzdžiai.
Tai visos mokyklos bendruomenės: mokinių, mokytojų, vadovų, personalo, tėvų, bendras darbas. Štai kodėl tvarumas svarbus kiekvienam žmogui, o mokykla yra geriausia terpė skleistis tvarumo idėjomis.
Akivaizdu, kad mokyklos gali ir turi tapti tvarumo vedliais gyvenviečių, miestų mikrorajonų bendruomenėms.
– Ar mokykloms yra svarbu būti tvarioms? Ką tai duoda, kokia to nauda?
Pirmiausia, padeda jungti bendruomenę, vyrauja visuminis, holistinis tvarumo suvokimas. Neįmanoma spręsti tvarumo klausimų atskirai, pavyzdžiui įrengiant puikią šiuolaikinę atliekų srautų valdymo sistemą, tačiau naikinant aplinkos biologinę įvairovę ar vyraujant netvariems santykiams, tarp bendruomenės narių. Holistinis požiūris, kuria pridėtinę vertę mokyklai, didina jos konkurencingumą, traukia mokytojus ir tėvus.
Tvarumo požymių turinčiose mokyklose vaikai ne tik geriau mokosi, bet ir ilgiau laiko nori leisti mokykloje, jos pastate ar lauko erdvėse. Jau dabar Lietuvoje yra nemažai mokyklų, kuriose veikia už tvarumą, mokyklų edukacinės erdvės pokyčius atsakingos grupės, kuriose ne tik mokytojai, bet ir tėvai, mokiniai. Susikūrę „Žaliosios komandos“ teikia siūlymus, dalyvauja jų įgyvendinime. Ne paslaptis, kad daug mokyklų atnaujinimų atliekama fragmentiškai – remontuojant atskirus aukštus, klases, perkant baldus ir kt.
Tvarumo idėja sudaro galimybę efektyviau naudoti turimus mokyklos išteklius ir planuoti pokyčius laike, nepamirštant infrastruktūrinių darbų derinimo su pokyčiais bendruomenėje, santykių, kultūros kaita.
– Kokie yra pirmi tvarumo žingsniai?
Nors beveik kiekviena Lietuvos mokykla turi tvarumo požymių ir dalyvauja bent vienoje iniciatyvoje, tačiau siekiant tapti Tvaria mokykla siūlytina nuo įsivertinimo. Tam LINEŠA parengė Tvarios mokyklos įsivertinimo vadovą, kuriuo naudotis itin paprasta.

Mokyklos vadovas, mokytojas, mokinių ar tėvų savivaldos atstovai gali susipažinti su kriterijų įvairove ir aprėptimi, įsivertinti šviesoforo spalvų principu, kokie kriterijai mokyklai būdingi, būdingi iš dalies (pradėti darbai, bet reikalinga tąsa), kokie darbai dar laukia. Įvertinę bendruomenės pajėgumus, turimus išteklius būsimi Tvarių mokyklų kūrėjai gali susidaryti trumpo laikotarpio (pavyzdžiui metų, pusmečio, kelių mėnesių) ar ilgo laikotarpio planus, strategijas.
Būsimi tvarumo pokyčiai pristatomi bendruomenei, kartu ieškoma įgyvendinimo būdų, skatinamos iniciatyvos. Procesas įsivažiuoja vidutiniškai per 2–3 metus. Tačiau pradžia būna sunkiausia, nes tenka pradėti nuo vertybinių lūžių ir kiekvieno mokyklos bendruomenės dalyvio įtraukties. Tačiau pirmos sėkmės istorijos ir pergalės veikia kaip katalizatoriai!