Lietuvos mokinių pergalės pasaulinėse olimpiadose liudija, kad bendradarbiaudamos skirtingos mūsų šalies institucijos – mokyklos, universitetai ir švietimo centrai – gali užtikrinti sąlygas talentams atsiskleisti, sako Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Norint sustiprinti Lietuvos jaunuolių pasirengimą dalyvauti šalies ir tarptautiniuose konkursuose bei olimpiadose, būtinas nuoseklus ir sistemingas dalykinių parengiamųjų kursų bei stovyklų gabiems vaikams organizavimas. Šiuo metu Lietuvoje šis procesas pakankamai fragmentiškas, atkreipia dėmesį R. Petrauskas.
Kaip vertinate Lietuvos mokinių pasiekimus tarptautinėse olimpiadose? Koks tai signalas šalies švietimo sistemai?
Reikšminga, kad Lietuvos mokiniai jau daugelį metų demonstruoja aukštus rezultatus įvairiose tarptautinėse olimpiadose – nuo gamtos mokslų iki socialinių ir humanitarinių disciplinų. Šie pasiekimai rodo, kad Lietuvoje egzistuoja stipri gabių mokinių ugdymo sistema, kurią remia mokyklos, universitetai ir švietimo institucijos.
Mokinių sėkmė yra signalas, kad bendradarbiaudamos skirtingos institucijos – mokyklos, universitetai ir švietimo centrai – gali užtikrinti sąlygas talentams atsiskleisti. Ji taip pat pabrėžia mokytojų ir tėvų vaidmens svarbą ugdant motyvaciją ir sudarant galimybes realizuoti mokinių potencialą.
Bet kokiu atveju, olimpiados yra labai svarbus postūmis jauniems žmonėms gilintis į jų pasirinktą discipliną, tapti savo srities lyderiais.
Koks Vilniaus universiteto indėlis į Lietuvos mokinių sėkmę tarptautinėse dalykinėse olimpiadose?
Vilniaus universitetas aktyviai prisideda prie Lietuvos mokinių pasirengimo dalyvauti tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse olimpiadose.
VU bendruomenės nariai – dėstytojai ir studentai – dalyvauja įvairių dalykų olimpiadų etapuose: nuo užduočių kūrimo ir vertinimo nacionalinėms olimpiadoms iki pasiruošimo tarptautinėms varžyboms.
Didžiuojamės, kad didelės dalies Lietuvos komandų vadovai tarptautinėse olimpiadose yra mūsų universiteto dėstytojai ir mokslininkai. Taip pat džiaugiamės, kad nemaža dalis tarptautinių olimpiadų dalyvių vėliau studijoms Lietuvoje pasirenka būtent Vilniaus universitetą, taip prisidėdami prie universiteto mokslo bendruomenės stiprinimo. Beje, tarptautinių mokinių olimpiadų dalyviai net ir baigę mokyklas jų nepamiršta ir dažnai sugrįžta į olimpiadų organizavimo veiklas kaip užduočių autoriai, vertintojai ar mentoriai.
Vilniaus universitetas taip pat organizuoja edukacines iniciatyvas, tokias kaip neakivaizdinės mokyklos ir Vilniaus STEAM centro veiklos, kurios padeda mokiniams gilinti žinias ir ugdyti jų gabumus.
Kaip Vilniaus universitetas galėtų tapti dar svarbesniu partneriu mokiniams ir jų mokytojams talentų ugdymo procese?
Siekiame būti vieta, kuri burtų bendruomenes, skatintų mokslinį smalsumą ir sudarytų sąlygas mokiniams tobulėti.
Vilniaus universitetas aktyviai veikia mokslo populiarinimo lauke ir įvairiais kanalais skleidžia mokslines žinias bei informaciją patraukliu ir suprantamu būdu.
Girdime mokytojų poreikį kurti ar stiprinti jau veikiančias specializuotas programas, kurios suteiktų dalykinį palaikymą ir padėtų jiems efektyviau ugdyti gabius mokinius.
Taip pat dedame vis daugiau pastangų megzdami ryšius su mokyklomis, siūlydami įvairius formatus, tokius kaip paskaitos moksleiviams, mokytojams skirtos programos, akademijos moksleiviams, kurie domisi konkrečiomis disciplinomis.
Be to, norime didinti jaunuolių supratimą apie tai, kas yra mokslas ir kaip atrodo studijų procesas. Tai labai svarbu, jei norime, kad mokinių kelias į aukštąjį mokslą būtų kuo sklandesnis, kad jie perprastų universiteto tradicijas ir taisykles.
Kaip būtų galima sustiprinti jaunųjų talentų ugdymą Lietuvoje?
Mano nuomone, sustiprinti jaunuolių pasirengimą dalyvauti šalies ir tarptautiniuose konkursuose bei olimpiadose padėtų nuoseklus ir sistemingas dalykinių parengiamųjų kursų bei stovyklų gabiems vaikams organizavimas. Šiuo metu Lietuvoje šis procesas pakankamai fragmentiškas ir atsakomybė už šį procesą krenta ant mokytojų, tėvų ir pačių moksleivių pečių, kurie ne visada disponuoja reikalingomis priemonėmis ir žiniomis šiam procesui organizuoti.
Kokios Vilniaus universiteto iniciatyvos ar programos šiuo metu labiausiai skatina jaunimą rinktis mokslo ir technologijų sritis?
Vilniaus universitetas vykdo įvairias iniciatyvas, skirtas įvairių amžiaus grupių mokiniams.
Vaikų universitetas – programa, skirta jaunesniems mokiniams, padedantiems pažinti mokslą žaismingai ir interaktyviai.
STEAM centrai Vilniuje ir Šiauliuose – vietos, kuriose mokiniai galės praktikuoti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos žinias laboratorijose.
VU akivaizdinės ir neakivaizdinės mokyklos – fizikos, chemijos, matematikos, istorijos, filologijos, politologijos ir kitų dalykų mokyklos, skirtos mokiniams, norintiems gilinti žinias ir ruoštis olimpiadoms ar kitoms akademinėms veikloms.
Kokia Jūsų vizija, kaip universitetai galėtų dar labiau prisidėti prie šalies pažangos mokslo ir inovacijų srityse?
Tam reikalingas tolesnis kompleksinių priemonių vystymas – jungtys su mokyklomis, verslo įmonėmis, įtaka politiniams procesams. Svarbu, kad švietimo sistemoje būtų nuoseklus žengimas per lygmenis, suvokiant mokslo ir žinojimo svarbą. Jei siekiame, kad mūsų ekonomika vystytųsi aukštesnės pridėtinės vertės, inovacijų kūrimo ir taikymo kryptimi, būtinos investicijos į mokslą, nuoseklus mokslo institucijų, mokslo projektų, mokslo infrastruktūros finansavimas.
Ar galėtumėte pasidalinti įkvepiančiais pavyzdžiais iš VU bendruomenės, kaip dalyvavimas mokinių olimpiadose pakeitė žmonių gyvenimus?
Ne vienas Vilniaus universiteto mokslininkas yra buvęs moksleivių olimpiadų laimėtojas, tarptautinių olimpiadų dalyvis ir laureatas.
Jauni žmonės, jau nuo mokyklos suolo pradedantys domėtis mokslu, puoselėjantys intelektą ir žinojimo kultūrą, tampa būsimais mokslo lyderiais, profesionalais. Tai nuostabi ir neįkainojama patirtis.
Vienas iš įkvepiančių pavyzdžių yra dr. Paulius Lukas Tamošiūnas, Vilniaus universiteto Metodinio STEAM ugdymo centro vadovas, du kartus pelnęs tarptautinės chemijos olimpiados sidabro medalius.
Dalyvavimas tarptautinėse olimpiadose jį motyvavo sukurti dar daugiau galimybių gabiems mokiniams Lietuvoje ir inicijuoti šalies mokinių dalyvavimą trijose prestižinėse tarptautinėse olimpiadose, iš kurių viena – Tarptautinė biologijos olimpiada – 2026 metais vyks Lietuvoje, ją organizuos Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais.
Jūsų žinutė mokytojams ir tėvams, kurie padeda atsiskleisti jauniesiems mūsų talentams?
Svarbu atminti, kad mokinio tobulėjimo kelias yra komandinė kelionė. Mokiniai, jų mokytojai, šeimos ir bendruomenės visi kartu kuria aplinką, kurioje gabūs jaunuoliai gali augti. Mokyklų bendruomenės ir universitetai prisideda sudarydami sąlygas mokinių gabumams atsiskleisti, organizuodami neakivaizdines mokyklas, seminarus bei praktinius užsiėmimus.
Vilniaus universitetas kviečia tėvus ir mokytojus dalyvauti įvairiose universiteto edukacinėse veiklose, kurios stiprina ne tik mokinių, bet ir jų ugdytojų gebėjimus.
Noriu nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie prisideda prie mokslo ir žinojimo vertės kūrimo. Labai svarbu, kad jauni žmonės jaustų paramą ir palaikymą, gilindamiesi į išties svarbius ir prasmingus dalykus. Šis palaikymas dažnai kompensuoja sistemos problemas ir prisideda prie to, kad universitetai gauna motyvuotus studentus ir būsimus jaunus mokslininkus.
Ačiū už pokalbį
Vilniaus universiteto nuotrauka