Lt | En
  
 
Renginio pavadinimas:
Nuotolinė pamoka „Kaip mums suprasti šiuolaikinį pasaulį ir nuspėti ateitį? Paleontologijos ir geologijos perspektyva“
Renginio tipas:
Paskaita
Dalyviai:
9–12 klasių mokiniai
Renginio data:
2020 m. lapkričio 25 d., 10 val.
Vieta:
Nuotolinis renginys
Mokestis:
Nemokamas
Registracija:
Renginys baigėsi.
Papildoma informacija:
Violeta Gulbicka
(8 5) 267 0060
violeta.gulbicka@lmnsc.lt

Lapkričio 25 d. 9–12 klasių mokinius kviečiame į nuotolinę pamoką „Kaip mums suprasti šiuolaikinį pasaulį ir nuspėti ateitį? Paleontologijos ir geologijos perspektyva“.

Pasaulis, kuriame mes gyvename, atrodo mums įprastas, kasdienis, paprastas ir nesikeičiantis. Bet šis įsivaizdavimas yra toli nuo tiesos. Per naujienas nuolat kartoja, kad klimatas šyla, rūšys sparčiai nyksta, o žmonija yra pavojuje. Iš kur mes žinome visus šiuos dalykus? Tam, kad sužinotume, kad dabartinis klimatas šyla, mes turime žinoti, koks jis buvo prieš tai, kai žmonės pradėjo deginti iškastinį kurą. Nors tais laikais termometrų nebuvo, tačiau, temperatūrą, rūšių pokyčius, žemynų judėjimą ir visus kitus dalykus galima pamatuoti netiesiogiai, naudojantis geologiniais ir paleontologiniais metodais. Uolienos, kurios yra sudarytos iš senovinių suakmenėjusių nuosėdų, yra milžiniškas informacijos archyvas apie labai ilgą, milijardus metų apimančią Žemės planetos praeitį. Mineralų sudėtis, grūdelių forma ir dydis, uolienų raštai, izotopiniai santykiai, gausios gyvybės fosilinės liekanos – visa tai mums padeda suprasti ir atkurti senovinius, kartais ateiviškai atrodančius pasaulius. Šioje pamokoje sužinosite, kokiu būdu geologai nustato sluoksnių ir juose paslėptų fosilijų amžių. Pamatysite, kokiu būdu galima sužinoti, kaip turėtų atrodyti ekosistemos be žmogaus poveikio ir kaip jas galima efektyviau atkurti remiantis paleontologine informacija. Sužinosite, kokia yra galima mūsų planetos ateitis, priklausomai nuo to, kokiu keliu pasuks žmonija, ir nuo to, kaip į šiuos posūkius sureaguos gamta. 

Reikalinga išankstinė registracija.

Kaip dalyvauti?

Į atskiras pamokas registruojasi mokytojai, turintys galimybę transliuoti pamoką visos klasės arba būrelio mokiniams per projektorių ar kitais būdais. Prisijungimo nuoroda bus išsiųsta užregistravusiems dalyviams jų registracijos anketoje nurodytu elektroniniu paštu pusvalandį prieš pamokos pradžią.

Kaip vyksta pamoka?

Užsiregistravę mokytojai gauna nuorodą ZOOM arba MS Times platformos nuorodą. Pamoka vyksta 45 minutes (įvadas, pamoka, užduotys mokiniams). Atlikti užduotis mokiniai gali savarankiškai ir savanoriškai iki kitos pamokos (per vieną savaitę). Atliktos užduotys trumpai apibendrinamos kitos pamokos pradžioje. Geriausiai užduotis atlikusiems mokiniams išsiunčiami prizai. Prizai siunčiami paštu į mokyklą, kurioje mokinys mokosi.

Visos pamokos nemokamos.

Apie lektorių:
Prof. Andrej Spiridonov, Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedra
Prof. A. Spiridonovo mokslinių tyrimų sritys yra evoliucijos teorija, geobiologija, paleobiogeografija, stratigrafija, paleoekologija, paleokeanografija ir paleoklimatologija. Vilniaus universitete dėsto „Paleontologijos“ ir „Sekų stratigrafijos“ paskaitas, veda „Facijinio pažinimo praktikos Šv. Kryžiaus klanuose“ praktiką. Nagrinėdamas senovinius bežandžius stuburinius – konodontus, atskleidžia praeities išmirimo įvykių eigą, nustatinėja uolienų geologinį amžių ir atskleidžia stambiausius praeities jūros lygio ir klimato pokyčius. Kartu su kolegomis kuria naujus metodus evoliucinės dinamikos atskleidimui iš paleontologinių duomenų ir būsenų pokyčių charakterizavimo metodus. Jo darbuose pirmą kartą kiekybiškai parodyta, kad silūro periodo gyvybės gausumo pokyčiai buvo tiesiogiai susiję su klimatiniais Milankovičiaus ciklais, kurie yra nulemiami astronominių veiksnių. Jo darbai parodė, kad kreidos periodo foraminiferai patyrė didelį išmirimą cenomanio / turonio epochų riboje ne tik tropiniuose regionuose, bet ir vidutinėse platumose. Darbai, skirti Lietuvos klimato atkūrimui, parodė, kad didelę įtaką augalijos pokyčiams poledynmetyje turėjo Saulės aktyvumo ciklai. Kartu su kolegomis dirba nagrinėdami Cechšteino senovinio paleo-ežero ryklių paleoekologiją. Kartu su doktorantais bando išsiaiškinti galingiausių silūro periodo išmirimo įvykių priežastis ir jų efektus priedugnio faunoms. Kartu su kolegomis nagrinėja erdvinius makroevoliucijos dėsnius, t. y., kokiu būdu kontinentų ir vandenynų dydis, forma ir tarpusavio ryšiai nulemdavo rūšių pasisekimą arba išnykimą.