Nuotolinė pamoka „Paslaptingos nakties gyventojos – Lietuvos pelėdų įvairovė“

Iš vaikystės knygų ir pasakų tarsi žinome, kad protingiausi paukščiai yra apuokas ir pelėda. Ne veltui šie paukščiai senovėje net laikyti išminties simboliu. Pelėdų veido diskas, iš kurio žvelgia didelės akys, mums tarsi primena mus pačius. Šie naktiniai paukščiai žavi savo išdidžiu stotu, spalvingais plunksnų raštais, puikia rega bei idealia klausa ir tyliu be jokio garso skrydžiu. Stebina jų rūpestis auginant savo jaunąją kartą bei atsidavimas ginant savo vaikus nuo plėšrūnų. O ar didelė yra šių įdomių paukščių įvairovė? Pasaulyje pelėdų ir apuokų priskaičiuojama net iki 215 rūšių ir visi šie paukščiai priskiriami pelėdinių būrio pelėdų šeimai. Lietuvoje gyvena arba kartais užskrenda 13 rūšių pelėdos. Vienos jų yra dažnos ir paplitusios visoje šalyje, kitos retesnės, dar kitos labai retos, jos pasirodo čia tik žiemos metu. Tad kokios jų rūšys gyvena Lietuvoje, ar tikrai pelėdos lesa tik peles, ar gerai mato tamsoje, o gal savo balsais net prišaukia nelaimes – apie visa tai ir dar daugiau pasikalbėsime šioje pamokoje.

Reikalinga išankstinė registracija.

 Kaip dalyvauti?

Į atskiras pamokas registruojasi mokytojai arba mokiniai. Prisijungimo nuoroda bus išsiųsta užsiregistravusiems dalyviams jų registracijos anketoje nurodytu elektroniniu paštu pusvalandį prieš pamokos pradžią. 

Kaip vyksta pamoka?

Užsiregistravę mokytojai gauna YouTube nuorodą. Pamoka vyksta 45 minutes (įvadas, pamoka, užduotys mokiniams), paprastai – ketvirtadieniais. Atlikti užduotis mokiniai gali savarankiškai ir savanoriškai iki tos pačios savaitės sekmadienio. Atliktos užduotys trumpai apibendrinamos kitos pamokos pradžioje. Geriausiai užduotis atlikusiems mokiniams išsiunčiami prizai. Prizai siunčiami paštu į mokyklą, kurioje mokinys mokosi.

Lektorius Saulis Skuja

 Paukščiais domiuosi nuo 6 klasės, kuomet lankiau gamtininkų būrelį ir su bendraminčiais mokėmės juos pažinti. Savaitgaliai ir visas laisvalaikis tuo metu sukosi gražiose Biržų miesto apylinkėse, prie seniausio Lietuvoje patvenkto Širvėnos ežero, nedidelių upių, laukų giraičių ir pievų. Ten, gamtos apsuptyje, dviese su kiemo draugu stebėjome paukščius, ieškojome jų lizdų, o mūsų laukė vis nauji atradimai. Vėliau sekė biologijos studijos Vilniaus universitete, kuriame dabar jau pats dėstau savo studentams. Po studijų prasidėjo įdomus darbas miškuose ir jis nesibaigia. Tai ne miško kirtimas, o retųjų mūsų sparnuočių – juodųjų gandrų, plėšriųjų miško paukščių lizdaviečių paieška ir apsauga. Šiuo metu kartu su kolegomis ornitologais vykdome jūrinio erelio, mažojo erelio rėksnio, kitų mūsų plėšriųjų paukščių ir pelėdų apsaugos projektus Lietuvoje, tiriame juos bei rūpinamės jų išsaugojimu, savo žiniomis dalindamiesi su visais besidominčiais. Na, o pelėdos mano gyvenime atsirado visai netikėtai, kai prieš 20 metų šaltą kovo naktį nešinas magnetola su šių paukščių balsų įrašais išvykau į Biržų girią ieškoti labai retos tuo metu – uralinės pelėdos. Man pasisekė, nes taip suradau ne tik ją, bet ir visas kitas pelėdas bei jomis besidominčius bendražygius, kolegas ir draugus. Nuo tada kartu vykdome šių paukščių stebėjimus, keliame jiems inkilus ir dirbtinius lizdus, visaip jais rūpinamės.