Tautinės tapatybės ženklai

Pagerbti piešinių konkurso „Tautinės tapatybės ženklai“ geriausių darbų autoriai

Spalio 11 d. LR Seimo  II rūmų galerijoje Seimo Pirmininko pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva įvyko Nacionalinio mokinių piešinių konkurso  „Tautinės tapatybės ženklai“, skirto Lietuvos karaimų metams, darbų parodos pristatymo ir laureatų pagerbimo šventė.

Šventę pradėjo vokalinė grupė Kivi junior. Jos  repertuare – aranžuotos lietuvių liaudies dainos, populiarūs užsienio kompozitorių kūriniai. Kolektyvas dažnai dalyvauja įvairiuose festivaliuose bei konkursuose. Vasarą keliauta ir koncertuota Provanse, Pietų Prancūzijoje, tarptautiniame konkurse iškovota III vieta. Grupei vadovauja Danguolė Aukselienė.

Sveikinimo žodį tarė Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dailės mokytojų asociacijos vadovas, konkurso darbų vertinimo komisijos narys Rimantas Kisielius apžvelgė konkursui pateiktus kūrinius.

Mokinių įžvalgomis, pastebėtomis karaimų kultūros sąsajomis su Lietuva, jos istorija pasidžiaugė Lietuvos diplomatė, vertėja, žurnalistė, humanitarinių mokslų daktarė Halina Kobeckaitė. Lietuvos karaimų kultūros bendrijos atstovas Dmitrijus Jutkevičius mokiniams įteikė bendrijos įsteigtus specialiuosius prizus. Konkurso laureatai apdovanoti laureato diplomais, prizais, o juos parengę mokytojai – padėkos raštais bei LDS leidyklos Artseria leidiniu „Dailė“.

Renginio akimirkos

Paroda bus eksponuojama LR II Seimo rūmų parodų galerijoje nuo spalio 4 d. iki  spalio 17 d.
Laureatai ir juos parengę mokytojai į šventę bus pakviesti asmeniškai.

Konkursui pasibaigus

Konkursu siekta paskatinti jaunimą giliau pažinti ir  dailės kalba išreikšti savo santykį su karaimų istorine praeitimi, tradicijomis ir kultūra, ugdant tautinę savimonę puoselėti pagarbą kitoms kultūroms, pakviesti ieškoti netradicinių meninės raiškos formų. 

Konkurso objektas priklauso retųjų kategorijai, nes karaimų bendruomenė Lietuvoje yra gana maža (apie 200 žmonių) ir viešumoje akivaizdžiai matomų karaimų kultūros ženklų nėra daug. Todėl ypač džiugu sulaukus per 70 darbų iš įvairių Lietuvos miestų (Ignalinos, Eišiškių, Klaipėdos, Lentvario, Radviliškio, Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Mažeikių, Elektrėnų, Joniškio). 

Darbuose gausu karaimų kultūros elementų, panaudotos skirtingos išraiškos priemonės. Ypač norėčiau pabrėžti dalyvių išradingumą suteikiant darbams pavadinimus – kiekvienas jų išskirtinis, reikšminis, apgalvotas, daugeliu atveju su slypinčiais įdomiais pasvarstymais apie karaimų kultūrą. 

Suprantama, kad tokią nekasdienę temą atskleisti, suvokti bendrą kontekstą mokiniams labai padėjo mokytojai. Jiems norėčiau atskirai padėkoti už sumanumą ir, kaip galima spręsti pagal piešinius, įvairių karaimų kultūros aspektų išsamų pristatymą. Labai tikiuosi, kad tokiu būdu gal ir patys mokytojai kiek daugiau sužinojo apie karaimus Lietuvoje.

Pagirtinas darbų meniškumas ir visose trijose (7–10 metų, 11–14 metų ir 15–18 metų) mokinių amžiaus grupėse pristatytų darbų įvairovė. Kūriniai buvo gana įvairūs – atlikti įvairia technika (dažais, pieštuku, koliažo technika), skirti vienam ar net keliems karaimų kultūros aspektams vienu metu, o kiti – apmąstantys karaimų kultūros situaciją (nykimą, garbingą senovę, perėjimą į dabartį).

Tokia temų gausa mane nepaprastai maloniai nustebino ir tuo labai džiaugiuosi. Iš karaimų kultūros aspektų daugiausia dėmesio darbuose pelnė kibinai, jaunimas tautiniais rūbais, šokantis jaunimas, Karaimų gatvė Trakuose ir jos specifiniai namai su trimis langais, kenesų pastatai Trakuose ir Vilniuje, karaimų herbas, Vytautas Didysis, Trakų pilis, ornamentai. Itin džiuginantis motyvas, išreikštas kūriniuose, buvo karaimų kultūros ženklų susiejimas su Lietuvos istorija (per lietuvišką vėliavą, jos spalvas, Gedimino stulpus, pavadinimuose užfiksuotus istorinius įvykius, Vytautą Didįjį). Tai nepaprastai gražiai liudijo suvoktą gilų karaimų bendruomenės ir Lietuvos valstybės ryšį, kuris tęsiasi jau per 600 metų.

Atskirai dėmesį norėčiau atkreipti į kelis kūrinius, kurie koncentravosi į tam tikras įžvalgas, pamąstymus, ir ne tik į pavienių kultūros elementų pavaizdavimą – tai, pavyzdžiui, „ Mes – karaimai“,  „Vizija – Trakų karaimai“, „Pradžia“, „Iš praeities į dabartį“, „Blėstanti karaimų kultūra“, „Ginsim Lietuvą“. Džiugu matyti mąstantį jaunimą ir jo sugebėjimus tą įžvalgą perteikti vaizdu. 

Žvelgiant į kūrinius meninės išraiškos ir dailės technikos prasme, pažymėtina juose gražiai atskleista perspektyva, judesys, veidų išraiškos, objektų ryšys paveiksle.

Vadovaudamasi konkurso nuostatais, LMNŠC sudaryta vertinimo komisija profesionaliai atrinko iškiliausius darbus. Kaip įprasta, buvo suformuota 60 darbų parodos kolekcija. Laureatams (po 5 kiekvienoje amžiaus grupėje) bus įteikti diplomai, atminimo dovanos, o juos parengusiems mokytojams – padėkos raštai ir atminimo dovanos, kurias skiria Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla „Artseria“, šio konkurso rėmėja. 

Lietuvos karaimų kultūros bendrija skyrė atskirus prizus autoriams (ir jų mokytojams), kurie įdomiausiai atskleidė būtent karaimišką temą.

Paroda bus eksponuojama LR II Seimo rūmų parodų galerijoje nuo spalio 4 d. iki  spalio 17 d. Laureatai ir juos parengę mokytojai į šventę bus pakviesti asmeniškai.

Konkurso rengėjai nuoširdžiai dėkoja visiems savo kūrinius komisijos vertinimui pateikusiems mokiniams ir jų mokytojams.

Konkursą „Tautinės tapatybės ženklai“, skirtą Lietuvos karaimų metams, organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC), Lietuvos karaimų kultūros bendrija ir Dailės mokytojų asociacija.

Konkurso rėmėjas Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla „Artseria“. 

Vertinimo komisijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė,  Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė