Lt | En
  
     
   

2018 metai


Dienotvarkė

DĖL LIETUVIŲ KALBOS OLIMPIADOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ MOKYKLŲ MOKINIAMS DATOS PAKEITIMO
Informuojame, kad keičiasi 2017 – 2018 m.m. Lietuvos mokinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų renginių grafike, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-936, nurodyta Lietuvių kalbos olimpiados tautinių mažumų mokyklų mokiniams data. 
Olimpiada vyks 2018 m. gegužės 11-12   d. Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje (Partizanų g. 2/7, Visaginas).

2017 metai

Kovo 31 d. - balandžio 1 d. Visagine įvyko Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams. 
Sveikiname laimėtojus.

2016 metai

Balandžio 15–16 d. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete vyko lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams. 

Tautinių mažumų atstovai lietuvių kalbos žinias atskleidė olimpiadoje 

Balandžio 15–16 d. Naujoji Vilnia tapo lietuvių kalbos centru. Šioje sostinės dalyje esančiame Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete vyko LR Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuota ir remiama tautinių mažumų lietuvių kalbos olimpiada, skirta 9–10 klasių moksleiviams.

„Mums yra didžiulė garbė sutikti jus čia. Mūsų fakultetas šiemet švenčia 75 metus. 75-erius metus šiame pastate yra ruošiami pedagogai. Šiuo metu ruošiame ikimokyklinio, pradinio ugdymo, socialinius pedagogus, lietuvių gestų kalbos vertėjus. Seniau fakultete buvo ruošiami ir lietuvių kalbos mokytojai, – renginio dalyviams ir svečiams pasakojo Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė. – Šiandien Naujoji Vilnia tapo svarbiausia Vilniaus vieta, nes čia yra šviesiausi, talentingiausi, išmintingiausi žmonės.“

Olimpiados atidarymo renginyje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministrė Svetlana Kauzonienė, ŠMM specialistė Asta Nida Poderienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė, Paramos fondo direktorius Egidijus Gaidamavičius, Seimo narys Audronius Ažubalis bei kiti garbūs svečiai.

Svarbiausi olimpiados dalyviai neabejotinai buvo mokiniai ir jų mokytojai. Renginio organizatoriai pasirūpino, kad pastariesiems netektų laukti užduotis atliekančių auklėtinių – specialią veiklos programą turėjo ir pedagogai.

Mokinių lietuvių kalbos išmanymas buvo tikrinamas dviem būdais – jų laukė rašto užduotys bei kūrybinė kalbėjimo užduotis, kuriai moksleiviai ruošėsi iš anksto.

„Moksleivių žinios buvo tikrinamos visomis kalbinės kalbos rūšimis – kaip jie rašo, ar moka sukurti tekstą, pagrįsti argumentais, įrašyti praleistas raides bei sudėti skyrybos ženklus. Kita užduotis buvo kūrybinė-kalbėjimo užduotis. Ši užduotis parodo ne tik gebėjimą kalbėti, bet ir asmenybę – gali pamatyti, kas vaikams rūpi, kokias temas jie pasirinko“, – sakė olimpiados vertinimo komisijos pirmininkė Vilma Leonavičienė.

Lietuvių kalbos specialistė džiaugėsi dalyvių gausa ir tuo, kad mokiniai susirinko iš visos Lietuvos. Pastebima, kad kai kurie mokiniai auga kartu su olimpiadomis – kol baigia mokyklas, dalyvauja kone visų amžiaus grupių olimpiadose.

„Į renginį atvyko 50 mokinių iš visos Lietuvos. Tai yra gilias tradicijas turintis renginys, – dėstė V. Leonavičienė. – Kai kuriuos jau mačiau ir pernykštėje olimpiadoje, o po to juos sutinku ir vyresnių klasių olimpiadose. Vaikai auga kartu su olimpiadomis, noriai važiuoja į jas. Tai nėra priverstinis dalykas, smagu susirinkti iš įvairių miestų, dalyvauti kultūrinėse veiklose. Kalba suartina jaunus žmones.“

VLKK pirmininkė D. Vaišnienė pastebi, kad tautinių mažumų atstovai noriai mokosi lietuvių kalbos ir ją puikiai išmoksta, o lietuvių kalbai netrukdo jokios kitos kalbos – tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus nuostatų. 

Tiesa, toli gražu ne visi mokyklas baigę mokiniai yra pakankamai raštingi. „Prieš keletą metų VLKK atliko aukštųjų mokyklų magistrų darbų tyrimą, kuris atskleidė kai kuriuos dalykus, įgūdžius, kurių trūksta. Labiausiai į akis krito sintaksės dalykai, sakinio formavimo, rišlaus teksto kūrimo dalykai. Kai šių įgūdžių nėra, skyryba tampa visiškai nevaldoma, nes nesuvoki, kur yra sakinio ribos, – kalbėjo D. Vaišnienė. – Gali būti, kad taip atsitinka dėl to, jog per mažai skaitome gera kalba parašytos literatūros. Vienas dalykas, kurį reikėtų patarti jauniems žmonėms – skaityti gera kalba parašytas geras knygas.“

D. Vaišnienė teigė, kad pagrindiniai raštingumo įgūdžiai turi susiformuoti iki 8–9 klasės, vėliau jie gali būti tik formuojami. „Šiemet buvo patvirtinta nauja pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programa. Šioje programoje numatyta vėl grįžti prie sisteminio kalbos mokymo(si). Kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir tam tikra gramatika, normos ir taisyklės“, – teigė VLKK pirmininkė.

Visi lietuvių kalbos specialistai akcentuoja mokytojo svarbą. Olimpiada yra ne tik mokinio žinių įvertinimas, bet ir pedagogo darbo prasmės įrodymas.
„Olimpiada tautinių mažumų mokyklų vaikams vyksta seniai, jau daugiau nei du dešimtmečius, turi gilias tradicijas. Šis renginys yra būdas išbandyti savo jėgas, suprasti, kad „lubų“ nėra – tu gali pasiekti labai daug, – teigė ŠMM pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Asta Nida Poderienė. – Olimpiada yra labai svarbi ir mokytojams, nes auginant gabius vaikus mokytojai patiria nuostabias akimirkas.“

Tautinių mažumų lietuvių kalbos 9–10 klasių olimpiados nugalėtoja tapo Vilniaus Simono Konarskio mokyklos mokinė Justina Taruta (9 klasė). Antrąsias vietas užėmė Vilniaus „Ateities“ mokyklos dešimtokė Sofija Bedrova bei Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos dešimtos klasės mokinė Dominyka Buchovskaja. 

Trečiosios vietos atiteko trims dalyviams: Vilniaus rajono Mickūnų gimnazijos dešimtokui Konstanty Keda, Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos devintokei Robertai Stefanovič bei Lentvario Henriko Sinkevičiaus gimnazijos dešimtokei Milenai Sinkevič.

Nugalėjusiai J. Tarutai atiteko planšetinis kompiuteris bei A. Ažubalio įsteigtas 50 eurų čekis knygoms įsigyti, antrą vietą užėmusiems mokiniams – išmanieji laikrodžiai, trečios vietos laureatams – ausinės. Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos dešimtokui Laurynui Griškevičiui, kuriam iki trečios vietos pritrūko vos vieno taško, UAB „Lietuvos žirgynas“ padovanojo valandą pajodinėjimo žirgu.

Prizus įsteigė LR Teisingumo ministerija, LRS nariai Gintaras Tamošiūnas, Audronius Ažubalis bei Vytautas Gapšys, labdaros ir paramos fondas „Už ateitį“, Egidijaus Gaidamavičiaus paramos fondas, leidykla „Šviesa“ bei UAB „Lietuvos žirgynas“. 


Dėkojame organizatoriams, mokiniams, mokytojams ir vertinimo komisijos nariams.

2015 metai

Lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklų mokinių olimpiada  

Gegužės 22–23 d. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje vyko Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams. Olimpiadoje dalyvavo 41 mokinys.

Mokiniai rašė rašinį, atliko kalbos vartojimo testą, pristatė kūrybinį projektą.

2014 metai

Lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklų mokinių olimpiada  
Tautinių mažumų mokyklų mokiniai dalyvavo lietuvių kalbos olimpiadoje.
(Paskelbta: 2014-05-26)

Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams Vilniuje!!! Šiemet Lietuvių kalbos olimpiados tautinių mažumų mokyklų mokiniams dalyviai maloniai kviečiami 2014 m. gegužės 23–24 d. į Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetą (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius)
(Paskelbta: 2014-05-20)
Lietuvių kalbos olimpiados tautinių mažumų mokyklų mokiniams šalies etapas. Gegužės 23–24 dienomis Vilniuje vyks Lietuvių kalbos olimpiados tautinių mažumų mokyklų mokiniams šalies etapas.
(Paskelbta: 2014-05-19)
  • Informuojame, kad keičiame Lietuvių kalbos olimpiados tautinių mažumų mokyklų mokiniams šalies etapo datą.
    Renginys vyks 2014 m. gegužės 23 – 24 d. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete (T. Ševčenkos g. 31).

  • Sąlygos

  • Kūrybinė užduotis

2013 metai

Susijusios naujienos:
Gegužės 10-11 d. Vilniaus „Ateities“ vidurinėje mokykloje įvyko Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams.
(Paskelbta: 2013-05-15)