Drebulė (Populus tremula L.) neturi geri vardo žmonėse ir miškininkų tarpe. Net tautosakoje ji vaizduojama kaip baikšti mergina, išdavusi Žilviną. Tačiau pažvelgus atidžiau, ji vertingas mūsų medis.
Auga bene sparčiausiai iš mūsų krašto medžių, nors gyvena trumpai, retai išgyvena ilgiau kaip 100 metų. Nereikli, pirma užima atviras vietas, pakraščius, degimvietes. Per kelis metus gali įsikurti jauni tankūs drebulynai. Tačiau jie gera priebėga gyvūnams, o žiemą čia nuo bado išsigelbsti kiškiai ir kiti gyvūnai.
Nors pavasarį barsto žirginius ir pūkus, jais retai dauginasi. Medis gali plisti šaknų atžalomis, kurių užauga šimtai. Radę drebulę, nustatykite, kodėl taip dreba jos lapeliai. O drebulės artimiausios giminaitės tuopos (žmonių dar vadinamos topoliais) mažai skiriasi nuo drebulių, nors išvaizda, medžio pavidalas skirtingas. Tuopų gyvenimo būdas labai panašus.
Parko pakraščiuose galima rasti jaunų ir vidutinio amžiaus drebulių.
