Labai gausioje ąžuolų gentyje – beveik 600 rūšių medžių ir tik vienas kitas krūmas. Daugelis pasaulio ąžuolų – tvirti ir galingi medžiai, yra net tikrų milžinų. Didžiuojamės turėdami savo šalyje tebeošiantį Stelmužės ąžuolą – vieną seniausių Europoje. Tačiau teiginį, kad Lietuva – seniau buvusi bekraščių ąžuolynų šalis dabar kai kurie mokslininkai ginčija, sako kad tai XIX amžiaus rašytojų romantikų pasakos. Vertingų ąžuolo miškų buvo daugiau, bet tikroji ąžuolynų ir plačialapių miškų riba – piečiau mūsų šalies. Maža kas žino, kad Lietuvoje natūraliai auga dviejų rūšių ąžuolai. Pietų Lietuvoje randamas dar ir bekotis ąžuolas. O paprastojo ąžuolo medynai nesudaro nei 2 procentų mūsų miškų. Tačiau medis pamėgtas miestų, sodybų želdiniuose. Net renginių, švenčių metu dažniausiai sodinami jauni ąžuoliukai. O ir sūnui gimus, tėtis sodina ąžuoliuką, dukrelei – liepaitę. Vertėtų paskanauti gilių kavos – juk dabar daugelis gilių nueina perniek...
Parke auga dviejų rūšių ir dviejų kultūrinių formų ąžuolai:
Paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.)
Paprastojo ąžuolo koloniškoji forma (Q. robur L. ‚Cupressoides‘)
Paprastojo ąžuolo glaustašakė forma (Q. robur L. ‚Fastigiata‘)
Raudonasis ąžuolas (Q. rubra L.)
