Beveik 100 mokytojų ir mokinių iš visos Lietuvos gegužės 3 d. susirinko į Kauno Vytauto Didžiojo universitete vykusią GLOBE Programos ir Baltijos jūros projekto konferenciją.
„Konferencijoje kvietėme mokytojus prisijungti prie mūsų gamtamokslių projektų, kuriais siekiame, kad mokiniai pažintų gamtą per įvairias veiklas ir ją pamiltų bei vertintų, o taip pat suprastų, kas yra klimato kaita“, – sako Monika Gineitytė, konferenciją organizavusios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ekologijos ir menų poskyrio metodininkė.
Kitas renginio tikslas – suteikti informacijos mokytojams, kad šie galėtų remtis naujausių klimato kaitos ir aplinkos taršos tyrimų rezultatais, žinotų, kokie aplinkos stebėjimai vykdomi ir kaip galime užfiksuoti klimato kaitą.
Įvadinį žodį konferencijos dalyviams tarė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis ir LINEŠA Ekologijos ir menų poskyrio vadovas Almantas Kulbis.
Apie klimato pokyčius konferencijoje papasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.
Baltijos jūros projekto kontekstą – kodėl mums reikėtų susirūpinti Baltijos jūros būkle – pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė dr. Jūratė Žaltauskaitė.
Mokslininkai renginio dalyviams taip pat papasakojo, kas yra antropogeninė tarša, kokiais tyrimais identifikuojamas neigiamas poveikis gamtai ar Baltijos jūros ekosistemai bei kokie tyrimai atliekami norint ištirti taršą.
Apie duomenų svarbą moksle ir kitose srityse kalbėjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tyrimų skyriaus žurnalistas Mindaugas Aušra.
Mokiniai pristatė savo projektus
GLOBE Programos ir Baltijos jūros projekte dalyvaujantys mokiniai su mokytojų pagalba stebi hidrosferos, pedosferos, atmosferos ir biosferos reiškinius, fiksuodami įvairius parametrus, juos teikia į duomenų bazes ir taip dalyvauja piliečių mokslo iniciatyvose. Surinkti duomenys analizuojami priklausomai nuo regiono, sezono, orų sąlygų ar metų atsižvelgiant į klimato kaitos kontekstą.
Aktyvūs piliečiai visame pasaulyje fiksuoja duomenis ir dalinasi jais su NASA mokslininkais. Šių duomenų pagalba mokslininkai papildo savo žinias, paremtas palydovų užfiksuota informacija, ir taip gali modeliuoti gamtos atsparumą tam tikroms orų sąlygoms bei klimato kaitos padarinius.
Kaune vykusios konferencijos metu mokytojai ir mokiniai, GLOBE Programos ir Baltijos jūros projekto nariai, papasakojo apie vykdomų veiklų rezultatus.
Susirinkusieji išgirdo mokinių pranešimus šiomis temomis:
Pasvalio P. Vileišio gimnazijos mokinė pristatė „GLOBE Programos veiklos mūsų mokykloje“, darbo vadovė Nerutė Augustonytė;
Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos mokinė skaitė pranešimą „Medžių pumpurų išsiskleidimas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir kritulių kiekio“, darbo vadovė Rasa Gaidienė;
Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos mokinės skaitė pranešimą „GLOBE Programos ir Baltijos jūros projekto duomenų analizė“, darbo vadovė Regina Talačkienė;
Panevėžio gamtos mokyklos mokinė pristatė darbą „Medžių stebėjimai pagal GLOBE Programą“, darbo vadovė Rima Ivanauskienė;
Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos mokinė pristatė darbą „Kritulių stebėjimai rudens ir žiemos metu”, darbo vadovė Sigita Dzimijonienė;
Klaipėdos „Vėtrungės" gimnazijos mokinė ir Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos mokinė atliko ir pristatė palyginamąją Klaipėdos ir Marijampolės medžių biometrinių parametrų analizę, darbo vadovės Indrė Venskuvienė ir Sigita Dzimijonienė;
Visagino „Verdenės” gimnazijos mokinpristatė vykdomų fenologinių stebėjimų, kuriuose dalyvauja jau kelerius metus, rezultatus, darbo vadovė Danguoė Savičienė.
Platesniam suvokimui apie Baltijos regioną ir pasaulį
Pasak Monikos Gineitytės, pagrindinis tarptautinių projektų tikslas – platesnis suvokimas tiek apie Baltijos jūros regioną, tiek ir visą pasaulį.
Mokiniai dalyvaudami projektuose ir renginiuose bendrauja ir pristato savo darbus lietuvių ar anglų kalbomis.
GLOBE Programa skirta žmonėms, kurie nori mokytis ir mokyti kitus apie gamtoje – atmosferoje, hidrosferoje, pedosferoje ir biosferoje – vykstančius procesus.
Baltijos jūros projektas – apie mūsų regiono gyvosios ir negyvosios gamtos pažinimą.
Kaip konferencijoje pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų Baltijos jūros regiono pareigūnė aplinkosaugai, mokslui, technologijoms, sveikatai Andrea K.S. Lindgren, ateityje tarptautinis bendradarbiavimas ir derybos – ypač dėl klimato kaitos padarinių ar prevencijos – pareikalaus didesnių pajėgumų.
Užsibaigė konferencija linksmąja dalimi: mokytojams surengti praktiniai Klimato svarstyklių žaidimo mokymai, o mokiniai buvo pakviesti į prezidento Valdo Adamkaus muziejų, – kaip žinia, šio prezidento biografijoje aplinkosauga suvaidino svarbų vaidmenį.
Valdas Adamkus skatino ir rėmė vandenvalos įrenginių statybą, aplinkosaugos monitoringo plėtojimą, padėjo Baltijos šalių aplinkosaugos institucijoms apsirūpinti moksline literatūra, prietaisais bei programine įranga. Būdamas JAV paramos Baltijos šalims aplinkosaugos srityje koordinatoriumi, Valdas Adamkus organizavo Lietuvos mokslo įstaigų atstovų stažuotes JAV, padėjo Vilniaus universiteto bibliotekai įsigyti naujausios mokslinės literatūros.
